Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2010 07 28

Gedimino kalnui lėšų bus ieškoma biudžete

Naujasis kultūros ministras Arūnas Gelūnas žada pinigų Gedimino kalno tvirtinimui ieškoti šalies biudžete. Tačiau pirmiausia ministerijai kartu su kitomis institucijomis teks spręsti klausimą, kas turėtų rūpintis šita teritorija, nes šiuo metu pats kalnas tikrųjų šeimininkų neturi.
Kultūros ministras Arūnas Gelūnas
Kultūros ministras A.Gelūnas, apžiūrėjęs Gedimino kalnas, pažadėjo spręsti problemą. / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Šią vasarą Vilnių plaunančios liūtys žalos pridarė ir Gedimino kalnui. Vanduo išplovė kalne ne vieną duobę, atsivėrė vos prieš kelerius metus padaryti sutvirtinimai, specialistai net nuogąstauja, kad vieną dieną į apačią gali nugarmėti sienos fragmentai ar net pati pilis. Tačiau šiuo metu net nėra aišku, kuri institucija – Kultūros paveldo departamentas, Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas ar Lietuvos nacionalinis muziejus, kuriam priklauso Gedimino kalne esanti pilis, turi rūpintis visos Lietuvos simboliu tapusiu kalnu.

Reikia vieno šeimininko

Nuošliaužas apžiūrėjęs kultūros ministras teigė, kad būtina kuo greičiau imtis priemonių, o ne laukti, kol įgrius visas kalnas. Todėl turi atsirasti viena institucija, kuri ir bus atsakinga už visus darbus. „Kalnas priklauso Lietuvai, galima sakyti, stovime Lietuvos širdyje ir tas teisinis–administracinis chaosas, kuris tęsiasi ne pirmi metai, iš tikrųjų glumina“, – vaikščiodamas Gedimino kalnu stebėjosi ministras.

Teritorija, kurioje yra Gedimino kalnas, priklauso Vilniaus pilių valstybiniam kultūriniam rezervatui. Jo vadovė Audronė Kasperavičienė teigė, kad apie sudėtinga kalno būklę Kultūros ministerija ir kitos institucijos buvo informuotos dar 2005 metais, vos įkūrus rezervatą. „Šitas kalnas nėra uola, jis juda, keičiasi, tai yra piliakalnis, turintis istorinį sluoksnį, todėl jis nėra stabilus. Kalnas ilgą laiką tarnavo gynybai, buvo plikas ir nuolat tvirtinamas. Bet XIX a. apaugo medžiais ir juo niekas nesirūpino“, – sakė A.Kasperavičienė.

Kiek reikėtų skirti lėšų kalnui sutvirtinti, pasakyti šiuo metu negali niekas. „Tai ne pastatas, kurį pastatę matysime. Tvirtindami kalną nematysime rezultato. Bet jeigu blogai sutvirtinsime, ne tą metodiką pasirinksime, galime pakenkti. Taip pat gali pakenkti ir tyrimai, jeigu bus gręžiama, vibracija, statybos, Mindaugo tilto, tarkim“, – sakė A.Kasperavičienė.

Paskutinį kartą kalno sutvirtinimai buvo daromi 1995–1998 m., kai tvarkyta Aukštutinė pilis. Anot ministro, dabar Gedimino kalnas turi sulaukti visos Lietuvos dėmesio. „Tikėčiausi valstybės paramos, nes jeigu kalnas ar dalis pilies nugrius, bus per vėlu, ką nors daryti. Tada bus keliamas klausimas, kurį visi taip mėgstame: kas kaltas? Atradus kaltus daugybę kartų ištarsime jų vardus ir pavardes ir tiek. Bet mano tikslas yra prevencija ir šitų dalykų profilaktika“, – teigė naujasis kultūros ministras.

Gamtos niokojamas kalnas kenčia ir nuo chuliganų. Užrakinus nakčiai įėjimo į kalną vartus atsirado labai daug nepatenkintų, tačiau specialistai įspėja, kad lankytojai taip pat daro neigiamą įtaką kalnui. Ypač jei atsiranda norinčių lipti į kalną ne įrengtu taku, lupti ir ridenti akmenis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius