Kaip BNS informavo Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Aurelija Juodytė, prašymą leisti patraukti V.Uspaskichą baudžiamojon atsakomybėn prokuratūra EP išsiuntė praėjusią savaitę. Kol kas jokio atsakymo į šį raštą negauta.
Europarlamentaro imuniteto atšaukimo sąlygas apibrėžia EP darbo tvarkos taisyklės: prašymas dėl imuniteto panaikinimo perduodamas Teisės komitetui, šis teikia siūlymą – naikinti neliečiamybę ar ją ginti – ir teikia balsuoti Europos Parlamentui.
Šiuo metu Strasbūre esantis V.Uspaskichas sakė ketinąs su advokatu pristatyti savo gynybinę poziciją EP komitete ir atkreipti dėmesį į esą politinį bylos pobūdį. „Aš per daug nesijaudinu. Bet norėčiau atkreipti dėmesį, kad žmogaus teisių pažeidimų yra, politinio persekiojimo yra. Europos Parlamente bus žiūrimas politinis aspektas. O kad tai politinė byla, yra akivaizdu, beveik kiekvienas valstybės vadovas leido pasisakyti tos bylos atžvilgiu, gana kritiškai kalbėjo“, – BNS sakė V.Uspaskichas.
Naujos kadencijos EP darbą pradeda antradienį. V.Uspaskichas tikino, kad sieks atkreipti kuo daugiau dėmesio į žmogaus teisių pažeidimus.
Tapdamas EP nariu V.Uspaskichas susigrąžino teisinę neliečiamybę, kurią atėmė Seimas Generalinės prokuratūros prašymu. Jei nori tęsti bylą V.Uspaskicho atžvilgiu, Lietuvos teisėsaugininkai privalo gauti EP leidimą patraukti V.Uspaskichą baudžiamojon atsakomybėn.
Sunkiausias iš nusikaltimų, kuriais kaltinamas V.Uspaskichas, – apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas. Už tai numatoma griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki 4 metų.
Prokurorai įtaria, kad Darbo partija neapskaitė 25 mln. litų pajamų ir išlaidų, į valstybės biudžetą nesumokėjo 3,8 mln. litų, o neteisėtai gavusi dotacijas valstybei padarė didelę materialinę žalą. Kaltinamieji baudžiamojoje byloje, be V.Uspaskicho, yra pati Darbo partija, vienas iš partijos vadovų parlamentaras Vytautas Gapšys, buvusi partijos centrinės būstinės vadovė Vitalija Vonžutaitė bei buvusi finansininkė Marina Liutkevičienė.
