-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2019 06 20

Genocido centras žada inicijuoti dar vieną tyrimą dėl A.Kraujeliui-Siaubūnui priskiriamų nužudymų

Paskelbus žinią apie Vilniaus Našlaičių kapinėse atrastus Antano Kraujelio-Siaubūno palaikus, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) galvoja kreiptis į teisėsaugą, kad būtų pradėtas dar vienas tyrimas dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų. Anot centro direktorės Birutės Burauskaitės, centro istorikai yra surinkę daug informacijos ir tikisi ja pasidalinti su visuomene.
Atkasti Antano Kraujelio-Siaubūno palaikai
Atkasti Antano Kraujelio-Siaubūno palaikai, rastas jo diržas / Gintauto Vėliaus nuotr.

Paskutinio kovojusio partizano palaikų atradimas dar kartą priminė ne tik didvyrišką pokario rezistencijos kovą, bet ir kiek kitokius istorijos puslapius. Prieš penkerius metus Kovo 11-osios akto signatarai Jurgis Jurgelis ir Aloyzas Sakalas kreipėsi dėl Kario savanoriu statuso panaikinimo A.Kraujeliui-Siaubūnui, šis statusas jam suteiktas 1997 m. gruodžio 22 d.

2014-aisiais Panevėžio apygardos teisme dėl genocido teisiamas pirmasis nepriklausomybę atgavusios Lietuvos vidaus reikalų ministras 74 metų Marijonas Misiukonis bandė įrodyti esąs nekaltas, nes paskutinis Lietuvos partizanas A.Kraujelis-Siaubūnas, dėl kurio žūties jis kaltintas, esą buvo ne laisvės kovotojas, o kriminalinis nusikaltėlis.

Tuomet LGGRTC atliko pakartotinį Lietuvos SSR KGB inkriminuotų veiklų partizanui A.Kraujeliui tyrimą ir nustatė, kad nėra jokių įrodymų, kad A.Kraujelis yra žudęs taikius gyventojus, ir nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti jam Kario savanorio teisinį statusą (po mirties). Sutrumpintas LGGRTC išvadas galima paskaityti čia.

Proga atgaivinti tyrimą

Kaip sako B.Burauskaitė, per pastaruosius penkerius metus panašių kreipimųsi daugiau nebūta, tačiau centro istorikai yra surinkę daug informacijos apie tai. O dabar esą puiki proga ją dar kartą peržiūrėti.

GAM nuotr./Antanas Kraujelis-Siaubūnas
GAM nuotr./Antanas Kraujelis-Siaubūnas

„Šitas faktas, kad atrasti palaikai, duos impulsą mūsų istorikams dar kartą peržiūrėti surinktą informaciją. Yra Gintaro Šidlausko labai išsami informacija apie tai, kiek kokių nužudymų priskirta A.Kraujeliui, o tai nėra pakankamai įrodyta nei Kraujelio byloje, kurioje keturi tomai medžiagos surinkta, nei buvusio jo būrio vado Mykolo Urbono–Liepos byloje, visur yra aiškūs prieštaravimai. Centras neturi galimybių teisinių veiksmus atlikti, čia prokurorai turėtų gerai išnagrinėti. Dabar galbūt mes kreipsimės iš naujo, pateiksime visą medžiagą, kurią turi mūsų istorikai ištyrę, ir bandysime inicijuoti tyrimą“, – teigė B.Burauskaitė.

LGGRTC direktorė įsitikinusi, kad tam tikrų visuomenės narių kontroversiškų, kaip ji juos pavadino, pasisakymų dar tikrai bus, bus ir „švelniai tariant, priekaištų A.Kraujeliui, kad civiliai žmonės nukentėjo ir t.t.“.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Janina Šyvokienė, Birutė Burauskaitė, Gintautas Vėlius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Janina Šyvokienė, Birutė Burauskaitė, Gintautas Vėlius

Pasak B.Burauskaitės, faktais yra patvirtintas tik komjaunuolės Juzės Šidlauskaitės nužudymas. „O visi kiti pritempinėjami. Būrio vadas M.Urbonas, kuris buvo vėliau nuteistas ir sušaudytas, bandydamas išsisukti daugelį savo veiksmų priskyrė Kraujeliui, nors tuo metu jis tebuvo ryšininkas. Urbono vaidmuo labai neigiamas, ypač Kraujelio atžvilgiu, aš manau, reikia inicijuoti šitą tyrimą ir visuomenei bus pateikta visa medžiaga“, – kalbėjo centro direktorė.

Primename, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), išnagrinėjęs Lietuvos istorijai jautrią kasacinę bylą dėl partizanų genocido, konstatavo, kad remiantis surinktais ir teismų išsamiai įvertintais įrodymais, nėra pagrindo Marijono Misiukonio veiksmų pripažinti turinčiais genocido požymių.

Mini dar vieną KGB darbuotoją

LGGRTC istorikas Dalius Žygelis prisiminė, kad šio proceso metu M.Misiukonis A.Kraujelio šeimai sakė, jog partizano palaikai buvo išvežti į Vilnių. Tada informacija atrodė neįtikėtina, nes apie Našlaičių kapinių paslaptis nieko nežinota, tačiau paaiškėjo, jog M.Misiukonis nemelavo.

Taip pat D.Žygelis paminėjo dar vieną svarbią asmenybę, jo teigimu, šis žmogus tikrai galėjo žinoti tiksliai, kur palaidotas Siaubūnas: „KGB darbuotojas Ričardas Vaigauskas, kuris tais metais užėmė KGB Apskaitos skyriaus viršininko pareigas. O šio skyriaus vadovas buvo atsakingas už spec. grupės, t. y. budelių, archyvų saugojimą ir KGB sušaudytų asmenų užkasimo vietų parinkimą ir priežiūrą. Mūsų žiniomis, R.Vaigauskas yra gyvas ir šiandien ir apie 2008 m. jis buvo apklaustas Lietuvos specialiųjų tarnybų.

Nepaisant, kad ką tik buvo išleidęs savo memuarus, jis spec. tarnyboms tvirtino, kad nieko neprisimena ir negali papasakoti. Keista, kad mūsų tarnyboms to užteko. Galimai jis patenka po Baudžiamojo kodekso straipsniu už nusikaltimo slėpimą ir nepranešimą nusikaltimo. Tikiuosi, kad bus dar papildomos apklausos ir Lietuvos valstybei nereiks skirti tiek daug lėšų surasti savo didvyrius, kurie atidavė savo brangiausią turtą – gyvybę – už Lietuvos laisvę.“

Brolio palaikų nuo pat jo mirties ieškojo jo šeima. A.Kraujelio sesuo Janina Šyvokienė-Kraujelytė tvirtino niekada nenuleidusi rankų, tačiau dabar vis tiek skaudu suvokti, kaip žuvo ir buvo užkastas jos brolis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius