Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 3d. 08:59

Gimstamumas šalyje kasmet vis dar mažėja, bet daugiavaikių šeimų – daugiau

Trynukai 15min tema
123RF.com iliustr. / Trynukai

Pernai Lietuvoje pirmą kartą per 18 metų užfiksuotas mažesnis mirčių skaičius nei įprastai, tačiau šalyje vis dar gimsta beveik pusantro karto mažiau žmonių nei miršta. Sociologas sako, kad gimstamumas ir šalies ekonomika jau senokai nebėra susiję, tačiau aktyvių mamų sambūrio atstovė tikina, kad vaikus auginantiems tėvams šiandien tikrai kyla daug finansinių iššūkių, dėl kurių jie linkę nebeplanuoti daugiau vaikų.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje gimė 28 149 vaikai. Tuo metu 2015-aisiais gimusiųjų skaičius viršijo 31 tūkst. Nors praėjusiais metais žodžiai „demografinė krizė“ ryškiai mirgėjo žiniasklaidoje, ekspertai ir šeimų organizacijų atstovai sako, kad situacija nėra tokia bloga, kokia gali pasirodyti – po truputį šeimos ryžtasi turėti daugiau vaikų.

Vilniaus universiteto socialinių mokslų daktaras, profesorius Romas Lazutka pastebi, kad vis mažesnį gimusių vaikų skaičių lemia keli veiksniai. Vienas iš jų – emigracija. Pasak profesoriaus, Lietuvoje paprasčiausiai mažėja moterų, kurios gali gimdyti.

„Padėtis galėtų keistis, jei į Lietuvą grįžtų emigrantų vaikai, o dabar labiau turime tokią situaciją, kad pas mus dirba daug vyrų iš Ukrainos ar Baltarusijos, jie dažniausiai atvažiuoja be šeimų, o ir kitataučių moterų nelabai imigruoja. Jei tų moterų nėra, tai iš kur jų paimsi? Dėl šios priežasties kažkokių ryškių pokyčių dar nebus“, – kalba profesorius.

Po 20-25 metų mes turėsime jau geresnę padėtį. Bet tai užtruks.

Kitas veiksnys, pasak R.Lazutkos, yra prieš kelis dešimtmečius fiksuotas itin mažas gimstamumas, kurio padariniai dabar ir yra jaučiami.

„Prieš 25 metus Lietuvoje gimstamumas buvo rekordiškai mažas, todėl dabar jis irgi mažesnis dėl to, nes tiesiog tuo metu gimė nedaug moterų.

Kadangi gimstamumas vienai moteriai šiuo metu yra didesnis, po 20-25 metų mes turėsime jau geresnę padėtį. Bet tai užtruks“, – aiškina R.Lazutka.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Romas Lazutka
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Romas Lazutka

Tėvai jaučiasi nesaugūs

Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė Rita Baltaduonytė-Leonienė pabrėžia, kad vaikų auginimas Lietuvoje sukelia nemenkų iššūkių, todėl, jos teigimu, tai yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl vaikų gimsta vis mažiau.

„Tėvai nesijaučia saugūs dėl savo rytojaus, dėl darbo vietos išlaikymo. Šiokia tokia stagnacija tikrai jaučiama“, – kalba R.Baltaduonytė-Leonienė.

Jos teigimu, net ir pakankamai gerus atlyginimus gaunantys tėvai susiduria su finansiniais sunkumais, kai vaikui prireikia tam tikrų paslaugų.

„Mokyklinis inventorius, apranga, švietimo paslaugos – kainos auga, o kokybė išlieka tokia pati ar net blogėja. Dabar norėdamas įpirkti kai kurias paslaugas tikrai turi uždirbti daug daugiau, nei vidutinį atlyginimą.

Nemaža dalis tėvų paskaičiuoja tą finansinį naudingumą, ir nusprendžia apsistoti ties mažesniu palikuonių kiekiu, bet suteikti jiems geresnį gyvenimą“, – aiškina aktyvių mamų sambūrio atstovė.

R.Baltaduonytė-Leonienė pastebi ir tai, kad dėl finansinio įsitvirtinimo moterys vaikus gimdo vis vėliau.

Mūsų valstybėje posakis „Dievas davė dantis, duos ir duonos“ yra visiškai klaidingas.

„Nėra labai jau palanki ta ekonominė situacija, kuri leistų derinti darbą su motinyste. Manau, kad dar gyvename praeityje. Ne paslaptis, kad moterys kasmet gimdo vis vėliau ir vėliau, ne todėl, kad nenorėtų vaikų, o todėl, nes joms reikia įsitvirtinti darbo rinkoje ir būti finansiškai pajėgioms.

Mūsų valstybėje posakis „Dievas davė dantis, duos ir duonos“ yra visiškai klaidingas ir juo tikėti tikrai nėra protingas sprendimas“, – sako R.Baltaduonytė-Leonienė.

123RF.com nuotr./Šeima
123RF.com nuotr./Šeima

Ekonomika – nebe rodiklis

Nepaisant to, kad šalyje gimsta vis mažiau vaikų, ne viskas yra taip negatyvu. Šeimų organizacijų atstovai pastebi, kad Lietuvoje daugėja daugiavaikių šeimų, auginančių po tris ar daugiau atžalų. Pernai trečio vaiko susilaukė 3256 šeimos, užpernai – 3191.

Šiuo metu, remiantis Statistikos departamento skaičiavimais, vienai moteriai tenka 1,63 vaiko. Sociologo, profesoriaus R.Lazutkos teigimu, Lietuvai tai yra geras skaičius, o daugiavaikių šeimų asociacijos „Mes“ vadovė Jurgita Pocienė kalba, kad šiandien tėvams susilaukti daugiau vaikų tampa savotiška mada.

„Pas mus tampa madinga turėti daugiau vaikų. Pati pastebiu, kad vis daugiau tėvų laukia ir to trečiojo vaiko“, – tikina J.Pocienė.

Pasak jos, bendras gimstamumas gali mažėti dar ir dėl to, kad pastaruoju metu itin stiprėja feministinės idėjos.

Ne valstybė padarys, kad atsirastų daugiau ar mažiau vaikų.

„Moteris nori turėti viską čia ir dabar – ir gerą darbą, ir padorų atlyginimą, dar, be to, būti graži ir moteriška. Didelis vaikų skaičius tokias galimybes apribotų ar tiesiog neleistų to padaryti“, – kalba J.Pocienė.

Tačiau, pasak jos, labai didelę įtaką visuomenei daro vakarietiška kultūra, kai norisi laisvės ir komforto, todėl nereikėtų tikėtis, kad staiga visos šeimos taps daugiavaikėmis. Ji nepritaria ir tam, kad ekonominė šalies situacija daro įtaką tėvų sprendimams susilaukti daugiau vaikų.

„Ne valstybė padarys, kad atsirastų daugiau ar mažiau vaikų. Lietuvoje vaikus auginti nėra blogai – yra tokių vietų, kurios net ir labai išsivysčiusiose šalyse yra silpnesnės nei čia. Pavyzdžiui, dabar ir vyrai gali laisvai eiti tėvystės atostogų, ir išmokos nėra jau tokios blogos.

Aš manyčiau, kad jeigu nesugebi užsidirbti pragyvenimui, tada visur bus blogai. Jei žmogus gauna žemas pajamas dar neturėdamas vaikų, tai ir jų susilaukus bus pakankamai sunku, nes vien iš išmokų vaikų tikrai neišauginsi“, – dėsto daugiavaikių šeimų asociacijos vadovė.

Gretos Skaraitienės nuotr. /Jurgita Pocienė
Gretos Skaraitienės nuotr. /Jurgita Pocienė

VU profesorius R.Lazutka taip pat skuba paneigti įsivyravusį stereotipą, kad gimstamumas priklauso nuo šalies ekonominės padėties.

„Senas pastebėjimas, kad žmonės negimdo vaikų todėl, kad jie skurdžiai gyvena. Anaiptol – skurdžiose šalyse gimstamumas didesnis, nei turtingose. Pavyzdžiui, Vokietijoje jis yra labai mažas, nors šalis – viena turtingiausių pasaulyje. Tuo tarpu Afrikos, Lotynų Amerikos šalys, kurios yra gana atsilikusios ir skurdžios, vis tiek daug gimdo.

Iki šiol ir Lietuvoje buvo pastebima, kad skurdesnėse šeimose yra daugiau vaikų, o turtingesni, išsilavinę, daug pasiekę žmonės turi nedaug vaikų. Tai paneigia tą įsivaizduojamą priklausomybę, kad vaikų žmonės negimdo dėl to, nes sunku juos išlaikyti“, – aiškina profesorius.

Mitas, kad moterys gimdo dėl pašalpų – aš tuo netikiu, o įrodymų dar niekas nepateikė.

R.Lazutka abejoja ir tuo, kad šeimos specialiai susilaukia daugiau vaikų, kad gautų didesnes išmokas.

„Mitas, kad moterys gimdo dėl pašalpų – aš tuo netikiu, o įrodymų dar niekas nepateikė. O tos skurdesnės šeimos kartais ne tik kad neplanuoja vaikų skaičiaus, bet tiesiog neplanuoja ir savo gyvenimo“, – kalba R.Lazutka.

Profesorius pastebi, kad tos šeimos, kurios yra finansiškai pajėgios auginti daug vaikų, kartais nesiryžta šiam žingsniui ir dėl asmeninių siekių.

„Tie, kurie yra pajėgūs išlaikyti daugiavaikę šeimą, tačiau nesiryžta turėti daugiau vaikų, dažniausiai nenori suvaržyti savo gyvenimo, nes tenka atsisakyti aktyvaus laisvalaikio ir, žinoma, karjeros.

Kai vaikas paauga, reikia kelioms dešimtims metų įsipareigoti, kad vaikas gautų išsilavinimą, o žmonės nori pagyventi laisvai, savo malonumui. Tiesiog gyvenimas tampa nebe toks patogus“, – teigia R.Lazutka.

Pasak pašnekovo, kai kurie žmonės prisiima pernelyg didelę atsakomybę, galvoja, kad nuo jų elgesio visiškai priklauso vaiko ateitis. O jei galiausiai supranta, kad susilaukus vaiko negalės visapusiškai juo pasirūpinti, nusprendžia, kad geriau neturėti vaikų, nei būti blogais tėvais.

Fotolia nuotr./Daugiavaikė šeima
Fotolia nuotr./Daugiavaikė šeima

SADM: pokyčiai vyksta

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai 15min aiškina, kad valstybė dėl šeimų gerovės stengiasi kasmet – finansiškai skatina jaunas šeimas, sudaro galimybes lengviau gauti būstą, suteikia kitų socialinių garantijų.

„Yra teikiama finansinė paskata jaunoms šeimoms iki 35 metų, neatsižvelgiant į jų gaunamas pajamas ir turimą turtą, pirmo būsto regione įsigijimui. Taip pat yra sukurtas bazinis paslaugų šeimai paketas – tai šeimos stiprinimo paslaugos, kurios nemokamai jau teikiamos arba artimiausiu metu bus prieinamos šeimoms visose Lietuvos savivaldybėse: pasirengimo šeimai ir tėvystės įgūdžių ugdymas, psichosocialinė pagalba krizę išgyvenantiems asmenims, vaikų dienos socialinė priežiūra, nemokama pirminė teisinė pagalba“, – atsiųstame atsakyme aiškina SADM atstovai.

Jie pabrėžia, kad pagal Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018-2030 m. strategiją jau yra siekiama, kad būtų sudarytos sąlygos šeimos narių darbo ir šeimos pareigų derinimui, šeimos paslaugos būtų prieinamesnės.

SADM atstovai išskiria svarbiausius tikslus, ko ir toliau bus siekiama, norint užtikrinti šeimoms socialinę gerovę. Pasak jų, tai visuomenės teigiamo požiūrio į šeimą stiprinimas, palankesnių sąlygų tėvams plėtojimas, lyčių lygybė, finansinės paskatos šeimoms, būsto įsigijimo proceso lengvinimas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min