Dabar populiaru
Publikuota: 2019 sausio 21d. 06:21

Globėjus stulbina LVŽS pastangos įpareigoti globoti vaiką su vienu iš tėvų

Mama ir vaikas
Vida Press nuotr. / Mama ir vaikas

Šiuo metu vaikų globos namuose gyvena beveik 3 tūkst. vaikų. Iš jų įvaikinti siūloma 563. Įsivaikinti norėtų tik 126 Lietuvos šeimos, tačiau galimi įtėviai pageidauja mažylių iki trejų metų. Pernai pasisekė 98 vaikams, didžioji jų dalis – iki trejų metų. Dar 390 vaikų iš įvaikinti siūlomo sąrašo turi specialiųjų poreikių, į juos lietuvių šeimos apskritai nežiūri.

Tuo metu kai kurių politikų iniciatyva įvaikinimą siekiama demonizuoti, prilyginti vaikų pardavimui, todėl nemažai neigiamų reakcijų pasigirdo, kai iš Naujosios Zelandijos atvykusi pora norėjo įsivaikinti ir išsivežti devynmetę mergaitę iš Lietuvos. Spaudimą tenka atlaikyti ir šeimoms, įsipareigojusioms priimti tėvų skriaudžiamus vaikus.

Kai pernai Kaune iš šeimos buvo nuspręsta laikinai paimti du mažamečius, mitinguose vaiko teisių apsaugos pareigūnai išvadinti „vaikų grobikais“, o laikinieji globėjai – „tarptautinės prekybos vaikais tinklo dalimi“.

Vienas pirmųjų, pareiškusių, kad metas keisti Vaiko teisių apsaugos įstatymą, buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys Mindaugas Puidokas, bet šiuo metu Seime svarstymo laukia ne jo, o kiti du pačių valdančiųjų pateikti įstatymo pataisų projektai.

Kaunietės Kornelijos Jakštaitės šeima augina dukrelę, tačiau nutarė pasišvęsti laikinojo globėjo darbui. Per dvejus metus šeima laikinai globojo dvi mažyles. Abi jos atkeliavo tiesiai iš gimdymo namų. Abiejų tėvai niekada nepasirodė.

Pasak moters, antroji globotinė pareikalavo ypač didelių pastangų: dviejų savaičių kūdikiui teko įveikti alkoholio abstinencijos sindromą – ją pagimdė girta motina. Pirmieji trys mėnesiai buvo ypač sunkūs.

„Rankos, kojos sutrauktos, jai kiekvieną judesį atlikti atrodė skausminga. Maudymasis, perrengimas, sauskelnių keitimas – viskas, kaip aš įsivaizduoju, sukeldavo jai skausmą, visą laiką ji rėkė. Ji rėkė ant rankų, ji rėkė vežime, ji rėkė būdama bet kur. Kai mes prakentėjome tuos beveik tris mėnesius, kai vaikas pradėjo keistis... Tai man viską atperka“, – pasakoja globėja.

Šiaulietės Jurgitos Siliūnienės šeima buvo laikinai priglobusi ir kūdikius, ir šešiolikmetę. Vaikai fiziškai, emociškai sužaloti, nemaitinti, neretai utėlėti.

„Vaikai bijo praustis, atrodo, bijo elementarių, mums suprantamų dalykų. Ašaros byra, kai jiems pasiūlai sveiko maisto ir jie jo nesupranta. Jiems rankytės pradeda drebėti, kai jie pamato batoną. Ir tu supranti, kaip jie buvo maitinti“, – sako J.Siliūnienė.

Oficiali statistika rodo, kad Lietuvoje 9786 socialinės rizikos šeimų, kuriose daugiau nei 18,4 tūkst. vaikų. Tačiau politikai, užuot į jas sutelkę dėmesį, pastaruosius mėnesius pluša prie pernai Seime priimto Vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mindaugas Puidokas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mindaugas Puidokas

Pernai valdančių „valstiečių“ atstovas M.Puidokas siūlė keisti smurto prieš vaikus apibrėžimą: fiziniu smurtu prieš vaiką būtų laikomas tik jam sukeltas žymus skausmas, o vaiko atskyrimas nuo smurtaujančių tėvų būtų prilygintas psichologiniam smurtui.

Savo įstatymo pataisų projektą parengė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Jam pritarė vyriausybė ir Seimas. Savo pataisas teikia ir valdančiųjų Valstiečių ir žaliųjų frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.

Pasak Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės, šios pataisos – pakoreguotas M.Puidoko teiktas įstatymo pataisų paketas. Neliko kritikos sukėlusio leidimo „neskaudžiai“ mušti vaiką, tačiau reformuota reforma gali sumažinti galimybes apsaugoti vaiką. Dabar jis gali būti paimtas iš šeimos, tik kai gresia tiesioginis, realus pavojus gyvybei ir sveikatai. R.Karbauskio ir Agnės Širinskienės pataisose saugumas išbrauktas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis

„Šiuo atveju saugumo sąvokos siūloma atsisakyti. Lieka tik rizika sveikatai ir gyvybei, kas tikrai, manytume, yra pakankama priemonė užtikrinti smurto apibrėžimą, kad jis būtų funkcionalus“, – sakė A.Širinskienė.

Taip pat siūloma atsisakyti draudimo palikti mažesnį nei šešerių metų vaiką be priežiūros. Negana to, už melagingą pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą pranešėjui numatoma administracinė bauda nuo 200 iki 2000 eurų. R.Karbauskio užregistruotose įstatymo pataisose numatyta ir daugiau teisių tėvams, iš kurių laikinai paimtas vaikas.

„Jeigu yra pripažįstama, kad vaikui nėra saugi aplinka, vaikas galėjo būti paimamas, ir tokios prievolės, kaip apgyvendinti, jeigu vienas iš tėvų pageidauja būti pas globėjus su vaiku, įstatyme nebuvo“, – komentavo A.Širinskienė.

Tačiau Seimo priimtas Smurto artimoje aplinkoje įstatymas ir dabar numato, kad smurtaujančiam sutuoktiniui gali būti nurodyta gyventi atskirai, net uždrausta artintis prie nukentėjusiųjų.

J.Siliūnienė sako, kad įpareigojimas budintiems globėjams priimti su vaiku ir vieną iš tėvų protu nesuvokiamas.

„Niekada mūsų nėra klausę, kaip mes galvojame ir ar mes sutiktume, ar mes norėtume. Vis dėlto kalbant apie žmogaus teises, šioje vietoje reiktų pagalvoti, kad ir mes esame žmonės, ir mes taip pat turime teisę į savo privatų gyvenimą, taip pat turi teisę į privatų gyvenimą ir mūsų vaikai“, – tvirtina J.Siliūnienė.

Siekdami apginti savo šeimų ir globotinių interesus, laikinieji globėjai nusprendė steigti asociaciją. Vaiko teisių apsaugos specialistus rengianti profesorė Brigita Kairienė sako – kad pernai liepą nuo pamatų pradėta kurti Vaiko teisių apsaugos sistema tinkamai funkcionuotų, būtina parengti kompetentingus specialistus, organizuoti reikiamą socialinių paslaugų paketą, šviesti visuomenę, kad ši suprastų pokyčius. Dabar į Seimą plūstanti įstatymo pakeitimų gausa liudija, kad net politikai nesupranta, jog Lietuva turi tarptautinių įsipareigojimų, kurie atidėlioti beveik du dešimtmečius.

„Ne vien šitas įstatymas yra. Yra, pagaliau, ir mūsų pagrindinis įstatymas – Konstitucija, kur numatytos bendrosios nuostatos. Yra Vaiko teisių konvencija. Beje, Konvencija yra tiesioginio taikymo ir aukštesnės galios dokumentas. Juo reikia visų pirma remtis, o po to žiūrėti nacionalinius įstatymus, kurie detalizuoja jos įgyvendinimo aspektus“, – sako B.Kairienė.

Rasa Dičpetrienė yra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikiančios Vaiko gerovės tarybos narė, dalyvavo rengiant minėtą įstatymo pataisų paketą, kuriam pritarė vyriausybė. R.Dičpetrienė sako, kad R.Karbauskio vardu registruotos įstatymo pataisos parengtos skubotai, neatsižvelgiant į specialistų to paties įstatymo siūlomus pakeitimus.

„Kaip gali valdantieji pateikti, turiu omenyje Seimo narį R.Karbauskį, naujas pataisas, kai jo paties vyriausybės ministras pateikia metų gale pataisas, patvirtintas vyriausybės? Mums svarbiausias dabar uždavinys, kad būtų neliečiamas smurto apibrėžimas. Reikia nepamiršti, kad šitas įstatymas gina vaikus, o ne tėvus. Į ką dabar nukreiptos Seimo nario R.Karbauskio pataisos, tai būtent daugiau į tėvų, ne vaikų gynimą“, – įsitikinusi R.Dičpetrienė.

Lrt.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min