Įtarimai dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų neteisėto pasisavinimo įteikti 22 asmenims, jie kaltinami sukčiavimu, dokumentų klastojimu, aplaidžiu ar apgaulingu įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu, ketvirtadienį pranešė Generalinė prokuratūra.
Bendra šiomis nusikalstamomis veikomis padaryta žala „Sodros“ biudžetui sudaro 546 tūkst. litų.
Žala, kurią „Sodros" biudžetas būtų patyręs, jei nusikalstamos veikos nebūtų atskleistos ir neteisėtos išmokos būtų išmokėtos, anot prokuratūros, būtų siekusios apie 1 mln. litų.
Teismui perduotose „Sodros“ bylose kaltinimai pateikti 10 darbdavių ir 12 vaikus auginančių tėvų.
Generalinės prokuratūros pažymoje konstatuojama, kad iš baudžiamųjų bylų medžiagos matyti, jog darbuotojas ir darbdavys (neretai sutuoktiniai arba susiję giminystės ryšiais asmenys) sudarydavo fiktyvius susitarimus, pagal kuriuos darbuotojui, turinčiam teisę į motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, ketvirtį, pagal kurio metu gautas draudžiamąsias pajamas nustatomas pašalpos dydis, fiktyviai nuo kelių iki keliolikos kartų (pavyzdžiui, nuo 800 iki 9 tūkst. litų) padidinamas atlyginimas.
Nustatyta, kad iš tiesų tuo laikotarpiu jokių papildomų funkcijų darbuotojai nevykdė, įmonių kasose nebuvo lėšų dirbtinai padidintam atlyginimui mokėti, įmonės veikė nuostolingai, o kartais fiktyvus atlyginimas buvo didesnis už visas įmonės gaunamas pajamas. „Nustatyta atvejų, kai už 46 valandų trukmės darbą buvo priskaičiuotas 10 tūkst. litų atlygis", – rašoma pažymoje.
Pasak generalinio prokuroro Algimanto Valantino, „Sodros“ bylose dažnam sunku suvokti, kur nusikaltimas, jei įstatymas tarsi leidžia jį apeiti.
Perduotos „Sodros“ bylos teismuose dar neišnagrinėtos.
Ikiteisminių tyrimų dėl neva neteisėto motinystės (tėvystės) pašalpų gavimo padaugėjo, kai išmokos jauniems tėvams buvo padidintos, o „Sodra" nebesurenka savo biudžeto.
