Trijų vaikų tėtis D. G. (redakcijai vardas ir pavardė žinomi) sūnui sukarščiavus atvežė jį į Kauno 2-osios klinikinės ligoninės priėmimo skyrių. „Temperatūra nebuvo itin aukšta, apie 39 laipsnius, bet mane išgąsdino neramus jo elgesys, pakitusi odos spalva. Pamaniau, kad berniuką į ligoninę galiu nuvežti pats. Tačiau atvežęs vaiką priėmimo skyriuje sulaukiau priekaištų, kodėl nekvietėme greitosios pagalbos medikų“, – pasakojo vyriškis.
Esą gydytojai vaiką apžiūrėjo tik po to, kai jis ėmė primygtinai to reikalauti. Paaiškėjo, jog mažametis serga virusine infekcija, kuriai išgydyti stacionaro neprireiks – pakaks antibiotikų ir priežiūros namuose.
Mūsų specialistų brigadoms tenka dirbti ir „taksistais“, nes neretai piktnaudžiaujama tuo, kad išsikviesti greitąją pagalbą į namus nieko nekainuoja, – teigė Nerijus Mikelionis.„Jei vaiko nebūtų apžiūrėję medikai, tą naktį būčiau neužmigęs. Nesu gydytojas, negalėjau pats nustatyti, ar mažylis rimtai susirgo. Vaikas mažas, dar nekalba ir negalėjo papasakoti, kaip jaučiasi“, – LŽ dėstė D. G. Tačiau vyras teigė įsitikinęs, kad tą naktį sūnų savo automobiliu į priėmimo skyrių vežė be reikalo. Jo manymu, būtų turėjęs mažiau problemų, jei būtų iškvietęs greitosios pagalbos medikus į namus.
Galima vykti ir patiems
Pasak VšĮ „Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis“ (KMGMPS) direktoriaus pavaduotojos Irenos Dabulskienės, pacientai gana dažnai skundžiasi, kad ligoninėje atsisakoma juos apžiūrėti, nes jie atvyko ne greitosios pagalbos automobiliu.
„Paprastai tokie konfliktai išsprendžiami telefonu pasikalbėjus su gydymo įstaigos priimamojo skyriaus personalu“, – sakė I.Dabulskienė. Jos tvirtinimu, bet kokiu atveju ir bet kokiu metu į ligoninę atvykusį žmogų gydytojai privalo priimti, apžiūrėti ir įvertinti jo būklę. Jei ligoniui reikia būtinosios pagalbos, ji suteikiama nemokamai. Tačiau jei paaiškėja, kad pacientui užtektų kreiptis į šeimos gydytoją, papildomos paslaugos jam teikiamos nebent susimokėjus.
Pagalbą garantuoja įstatymai
LŽ kalbinti specialistai tvirtino, kad jie dažnai priversti pacientams aiškinti, kaip elgtis, jei liga juos užklumpa tuo metu, kai šeimos gydytojas nedirba.
„Poliklinikos bei šeimos centrai yra sudarę sutartis su ligoninėmis, kurios jų pacientus aptarnauja visą parą. Jei pasijutote blogai pasibaigus šeimos gydytojo darbo laikui, galite kreiptis į nurodytą ligoninę, kurioje pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus jums privalo būti suteikta ne tik būtinoji medicinos pagalba, bet ir konsultacija. Skirtumas vienas – greitosios pagalbos automobiliu atvežtam pacientui privalo būti suteikta skubi medicinos pagalba“, – aiškino KMGMPS direktorius Nerijus Mikelionis.
Jis teigė palankiai vertinantis pacientus, kurie į priėmimo skyrių atvyksta savo automobiliu, nes iš 260 iškvietimų per parą apie 30 proc. pacientų į gydymo įstaigas galėtų atvykti patys arba būti atvežti artimųjų. Taip būtų sutaupyta degalų ir medikų darbo sąnaudų.
Neteisingi kvietimai
N.Mikelionis LŽ atskleidė ir kitas greitosios medicinos pagalbos medikus varginančias bėdas. Maždaug 30 proc. kvietimų atvejais nuvykus į vietą paaiškėja, kad problemos sprendimas – ne būtinosios medicinos pagalbos specialistų kompetencija.
Į greitosios pagalbos stotį skambinama net pamačius gatvėje neblaivų asmenį. Paprastai prašoma skambinančiojo palaukti medikų brigados, bet žmonės dažniausiai atsisako vykdyti savo pilietinę pareigą iki pabaigos. „Mes atvykstame į vietą ir nieko nerandame“, – pasakojo I.Dabulskienė.
Jos teigimu, Kaune per parą sulaukiama 4–6 melagingų iškvietimų. Dažnai paaiškėja, kad tai tik besilinksminančių paauglių išdaigos. „Mūsų specialistų brigadoms tenka dirbti ir „taksistais“, nes neretai piktnaudžiaujama tuo, kad išsikviesti greitąją pagalbą į namus nieko nekainuoja“, – teigė N.Mikelionis. Jis pasakojo, kad tokia problema yra daugelyje šalių, kuriose greitosios medicinos pagalbos medikai pacientus į gydymo įstaigą privalo atvežti be užmokesčio.
„Greitosios pagalbos automobiliu kaip būdu nemokamai nuvykti į ligoninę dažniau linkę naudotis neįgalūs arba senyvo amžiaus žmonės. Nors juos gali nuvežti šeimos gydytojo užsakytas transportas, išsikviesti „greitąją“ patogiau – nereikia eiti į polikliniką ir laukti paskirto automobilio“, – pasakojo I.Dabulskienė.
