Tokią poziciją jis išsakė, atsakydamas į Lenkijos laikraščio „Dziennik Gazeta Prawna“ klausimą „kaip atrodo Lenkijos santykiai su Lietuva provokacijų dėl „Vilniaus Liaudies Respublikos” fone“.
Mes turime ieškoti, kas mus galėtų jungti. Mes negalime visa laiką įsižeidinėti, – G.Schetyna.
„Tai provokacija, įrašoma į apmaudo, sudėtingų santykių, sudėtingos istorijos ir savivaldos rinkimų kontekstą. Apie tai kalbamės su lietuviais. Mes turime ieškoti, kas mus galėtų jungti. Mes negalime visa laiką įsižeidinėti. Mes esame didesne tauta, kas šiuo klausimu mums yra iššūkis. Mes turime dėtis pastangas dėl Lietuvos lenkų teisių, tačiau kartu skatinti jų įsitraukimą į Lietuvos valstybingumą“, – sakė Lenkijos ministras.
Lenkija ne kartą priekaištavo Lietuvai dėl lenkų tautinės mažumos teisių, visų pirma pavardžių rašybos ir dvikalbių gatvių ir vietovardžių pavadinimų lentelių. Rusijos intervencijos į Ukrainą fone, abiejų šalių politikai pastaruoju metu ypač pabrėžia vienybės svarbą.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija, kuri rinkimuose tradiciškai dalyvauja kartu su rusų partija, tiek Vilniuje, tiek Varšuvoje sulaukė kritikos dėl Kremliui palankios pozicijos.
2011 metų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena 200 tūkst. lenkų, jie sudaro 6,6 proc. visų šalies gyventojų.
