Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Gyvenimas loftuose masina jaunus kūrėjus

Buvusio pramoninės paskirties pastato trečiajame aukšte jau dvejus metus yra įsikūrusi grupė jaunų, kūrybingų klaipėdiečių.
Ginos Kubiliūtės nuotr. / Buvusio pramoninės paskirties pastato trečiajame aukšte jau dvejus metus yra įsikūrusi grupė jaunų, kūrybingų klaipėdiečių.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
A A

Iš išorės – niūroki, rodos jokių gyvybės ženklų nerodantys, pastatai, o užsukus į vidų – verdantis gyvenimas, kūrybiniai eksperimentai ir skambanti muzika. Toks apgaulingas įspūdis dažnai lydi buvusius gamybinius pastatus, kuriuose įkuriamos gyvenamosios erdvės, vadinamieji loftai.

Buvusių gamybinių patalpų – atšiaurių, milžiniškų erdvių – nepabūgo ir keletas klaipėdiečių. Šilutės plente, prekybinių bazių teritorijoje stūkso triaukštis pastatas, kuriame įsikūręs būrys jaunuolių.

Keli jauni vyrai, kurių amžius svyruoja nuo 23 iki 29 metų, tradicinius butus iškeitė į gyvenimą vadinamuose loftuose. Žodis loft, išvertus iš anglų kalbos, reiškia palėpę, viršutinį prekybinio pastato ar sandėlio aukštą. Tai tam tikras būsto tipas – gyvenimui pritaikytas apleistas fabrikas ar kitas pramoninio tipo pastatas.

Interjero neakcentuoja

„Niujorke ir Londone, rytiniuose šių megapolių rajonuose, buvusios pramoninės patalpos sėkmingai pritaikytos normaliam gyvenimui, tačiau tam reikėjo milijonų – tai tikri loftai. Pas mus situacija kiek kitokia – mes neakcentuojame interjero“, – sakė vienas iš klaipėdietiško lofto gyventojų 23 metų Algirdas Sabaliauskas.

Pastato, kuriame įsikūrė jauni vyrai, pirmajame bei antrajame aukštuose yra parduotuvės, įmonės, sandėliai. Tuo tarpu trečias aukštas išnuomotas jaunuoliams, kurie čia atsikraustė prieš dvejus metus. „Prieš kelerius metus, kai buvau pirmakursis ar antrakursis, ėmė kilti butų nuomos kainos, turėjome kažką daryti. Iš Debreceno gatvės į centrą važinėdavau 5 maršruto autobusu. Pamačiau šią vietą ir pagalvojau, kad būtų neblogai čia gyventi“, – pigesnio gyvenimo paieškas, atvedusias į loftą, prisiminė A.Sabaliauskas.

Anot A.Sabaliausko, iš pradžių teko kuopti didžiulius kalnus pjuvenų bei šiukšles, mat anksčiau čia buvo pjaustomi baldai. Beje, kai kurių užsilikusių baldų naujieji gyventojai neišmetė, o pasistatė savo kambariuose.

Įsikūrė žingsnis po žingsnio

Jauni vyrai pasakojo, jog pirmąją žiemą šiose patalpose teko šildytis elektrinėmis krosnelėmis, dabar nuo šalčio apsaugo įrengti radiatoriai. Kaip tik šiuo metu lofto gyventojai įsivedinėja ir signalizaciją, nes kartais sulaukia nekviestų svečių. Lofte yra įrengti ir dušai, tualetai, virtuvė. Kai kurie gyventojai pasistatė juos atskirai savo kambariuose.

Ginos Kubiliūtės nuotr. /Lofto viduje
Ginos Kubiliūtės nuotr. /Lofto viduje

Apie metus lofte čia gyvenantis juvelyras ir tapytojas 29 metų Laimonas Viluckas savo būstą remontavo pusmetį. Jis prisipažino, kad jam reikėjo kiek didesnio komforto, nei čia rado iš pradžių.

Laimonas pasakojo, kad jam čia ne tik gyvenamoji vieta, bet ir dirbtuvės, kur jis tapo paveikslus, gamina vestuvinius žiedus. Už būstą per mėnesį jis moka apie 500-600 Lt.  Priklausomai nuo kambarių dydžio, lofto gyventojams nuoma kainuoja nuo 100 iki 700 Lt. Beveik visi lofto gyventojai yra kūrybinių profesijų atstovai – dizaineriai, muzikantai, režisieriai, renginių organizatoriai.

Susidomėjimas auga
Anot loftų gyventojų, tokia gyvenimo vieta yra puiki terpė kūrybai, čia gimsta įvairūs projektai.  „Jaučiame didžiulę laisvę. Kai grįžtame vakarais mes nesėdime užsidarę savo patalpose. Visas daugiau nei 1000 kvadratinių metrų ploto trečiasis aukštas yra tarsi vienas mūsų kambarys“, –sakė A.Sabaliauskas.

Visas daugiau nei 1000 kvadratinių metrų ploto trečiasis aukštas yra tarsi vienas mūsų kambarys, – A.SabaliauskasAnot jo, atsiranda vis daugiau žmonių, kurie nori atsikraustyti čia gyventi. Todėl yra užmojų plėsti gyvenamąsias patalpas. Tiesa, vaikinas pripažino, kad dabar butų nuomos kainos kritusios ir jos stipriai nebesiskiria nuo lofto nuomos. Nors anksčiau kraustynės į buvusias pramonines patalpas buvo nebloga pigesnio gyvenimo alternatyva, dabar tai jau tapo gyvenimo būdu. „Dabar kiekvienas galėtų rasti pigesnį butą. Bet niekas nenori išsikraustyti – čia smagu gyventi“, –šypsojosi A.Sabaliauskas.

Anot jo, dabar visi didmiesčiai turi mirštančias pramonines zonas, kuriose kuriasi naujas gyvenimas, atsikrausto kūrėjai. „Taip yra Kopenhagoje, rytų Londone, Niujorko Soho rajone, ateityje taip galėtų būti ir Klaipėdoje – tarkim, tam labai tinka Šilutės plento rytinė pusė. Gana gera terpė tokiam gyvenimui yra buvęs mėsos kombinatas. Tereikia šiek tiek fantazijos arba architektų, kurios nors statybų kompanijos iniciatyvos“, – mano pašnekovas.

Bėdos -  užterštumas ir painiava dėl savininkų

Tuo tarpu nekilnojamojo turto atstovai mano, kad dabar pigiai galima išsinuomoti normalius gyvenimui jau pritaikytus butus, nes kainos yra kritusios, taigi, susidomėjusių gyvenimu loftuose nėra.

„Kol kas neturėjome nė vieno kliento, kuris norėtų išnuomoti ar išsinuomoti loftą“, – sakė nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ vadovas Klaipėdoje Linas Juozaitis. Šios bendrovės vadovas Lietuvoje Vytas Zabilius teigė, kad didelė kliūtis įsikurti loftuose yra buvusių gamybinių patalpų užterštumas.

„Jei jose buvo vykdomas metalo apdirbimas, veikė dažymo cechai, pastatus reikia ne tik perstatyti, bet ir išvežti gruntą. Pagal higienos normas jie nelabai tinkami gyventi“, – sakė įmonės generalinis direktorius. Jo tvirtinimu, dar viena problema, kliudanti aktyviau įrengti loftus, ta, kad tos gamyklos, kuriose jie galėtų kurtis loftai, dažnai turi ne vieną, o daug savininkų, kuriuos sunku sugaudyti.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min