FNTT šią savaitę apsilankė draudimo įmonių „RESO Lietuva“ ir „Ergo Lietuva“ biuruose, kur buvo paimti Kauno įmonės „Sistem“, valdančios „Kauno mėsinę“ ir keletą žemės ūkio bendrovių, su gyvulių draudimu susiję dokumentai. Lapkričio mėnesį krata buvo atlikta ir draudimo įmonėje „PZU Lietuva“. Pasak pareigūnų, tyrimas atliekamas visoje gyvulių draudimo rinkoje.
Neoficialiomis žiniomis, pažeidėjai buvo sugalvoję būdą, kaip valstybės paramą, kuri sudaro pusę draudimo įmokos sumos, neteisėtai pasisavinti – ūkininkai drausdavo gyvulius, kurių neturėjo, savo įmokos dalį mokėdavo fiktyviai, o valstybės mokamą draudimo dalį pasidalydavo su draudikais. Teigiama, jog įvairiose kompanijose klastojant sutartis galėjo būti kėsinamasi pagrobti maždaug 7 mln. Lt.
Kaltinimus neigia
Pareigūnams pradėjus tyrimą, viena draudimo bendrovė paprašė Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) nemokėti jai beveik 600 tūkst. Lt už draudimo sutartį. Tačiau 3 draudimo įmonės, kuriose apsilankė FNTT, neigia pateikusios tokį prašymą. NMA informavo, jog šiuo metu dėl atliekamo tyrimo yra neapmokėtos dviejų draudimo bendrovių pateiktos pažymos apie lėšų poreikį ir sulaikyti mokėjimai dar dviem.
Pasak „Ergo Lietuva“ atstovės spaudai Lauros Puidokaitės, FNTT atliekamo tyrimo metu tiriama viena draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ sudaryta gyvulių draudimo sutartis. „Ši sutartis buvo sudaryta per draudimo brokerį ir jos pagrindu apdraustos įmonės „Sistem“ kiaulės. Už draudimo bendrovei pateikiamos informacijos tikslumą ir teisingumą yra atsakingas draudimo brokeris ir pati įmonė. Kilus įtarimams, kad draudimo bendrovei buvo pateikta galimai neteisinga informacija, „Ergo Lietuva“ laikinai sustabdė draudimo išmokas pagal šią draudimo sutartį ir paprašė iš žemės ūkio bendrovės papildomų dokumentų bei išsamių gyvulių registro duomenų“, – sakė L.Puidokaitė.
Nieko bendro su galima afera teigia neturinti ir „Reso Lietuva“. „Sutartis su „Sistem“ yra besibaigianti. Iš mūsų pusės visi dokumentai yra tvarkingi, o visą informaciją, kurios mūsų prašė, esame suteikę“, – sakė „Reso Lietuva“ rinkodaros departamento direktorius Vidas Gudonis.
„PZU Lietuva“ atstovė spaudai Jurgita Raguckaitė taip pat teigė, jog draudimo dokumentai buvę tvarkingi. „Prieš du mėnesius iš mūsų paimti dokumentai su įmone „Sistem“ nėra susiję – patikrinimas vyko dėl kitos įmonės. Kol kas iš FNTT nesame gavę jokios informacijos apie tyrimo eigą“, – sakė J.Raguckaitė.
Įmonės „Sistem“ direktorius Aivaras Urba situaciją komentuoti atsisakė.
Spraga sistemoje
Pasak NMA viešųjų ryšių skyriaus vedėjos Jurgitos Švirinienės, ūkininkui ar žemės ūkio bendrovei norint gauti kompensaciją, draudimo išmokai gauti užtenka draudimo bendrovės pažymos. „Mes gauname pažymą, kad ūkininkas ar žemės bendrovė yra apdrausta, ir išmokame 50 proc. draudimo kompensaciją. Draudikai patys privalo įvertinti ūkininko tinkamumą – yra nustatytos griežtos taisyklės. Jei jų nesilaikoma, stabdome mokėjimą“, – sakė J.Švirinienė.
Pasak analitikų, papildomos priemonės taptų ginklu korupcijai užkirsti. „Šioje sistemoje tikrai yra spragų, bet, jei, ūkininkus papildomai vertinti turėtų kuri nors institucija, tai sudarytų papildomo biurokratizmo, ir nežinia, kas blogiau“, - svarstė „DnB Nord“ banko vyresnioji analitikė Jekaterina Rojaka. Tačiau, anot jos, papildomi saugikliai yra būtini. „Galbūt ūkininkus galėtų vertinti nepriklausomi vertintojai. Arba galėtų būti griežtinamos baudos už panašius susitarimus, ypač, jei jų yra daug ir tai jau kelia susirūpinimą“, – sakė J.Rojaka.
