Dabar populiaru
Publikuota: 2018 spalio 12d. 11:05

Gyvūnų globėjai tarpusavyje kovoja skųsdami vieni kitus Veterinarijos tarnybai

Beglobiai gyvūnai Vilniaus gyvūnų globos namuose 15min tema
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Beglobiai gyvūnai Vilniaus gyvūnų globos namuose

Kovodamos tarpusavyje gyvūnų globos įstaigos įvelia ir valstybines įstaigas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai dažnai sulaukia skundų, kuriais vienų globos įstaigų atstovai bando sukompromituoti kitus gyvūnų globėjus. Socialiniuose tinkluose irgi pasitaiko apsižodžiavimų, kuriais stengiamasi sumenkinti kitą įstaigą – neva ji netinkamai rūpinasi beglobiais gyvūnais.

Prieš kelias dienas socialiniame tinkle „Facebok“ esančioje paskyroje „Murkliai“ pasirodė įrašas, kuriame – priekaištai gyvūnų globėjams VšĮ „Vyšnių sodas“.

Skundai socialiniuose tinkluose

„Ši prieglauda keistai tvarko finansus (lyginant su tuo, kas skelbiama) ir kelia klausimų. Prieš keletą mėnesių skelbėsi, jog turi virš 15,2 tūkst. eurų skolą, du vienu kartu sugedusius automobilius. Žmonėms suaukojus šią sumą (o gal net daugiau, nes VS nemėgsta būti atviri šiais klausimais), po keleto mėnesių jie vėl paskelbė istoriją su panašia – 17 tūkst. eurų suma, kuri pagal VS beveik visa buvo surinkta vieno pranešimo pagalba“, – rašoma žinutėje ir pateikiama esą faktų.

O tie tariami faktai yra apie „Vyšnių sodo“ ryšius su viena gyvūnų klinika, įsigytą namą su sklypu, vengimą atsakyti į nepatogius klausimus ir t.t.

„Vyšnių sodas“ neliko skolingas – savo „Facebook“ paskyroje pasidalino atsakymais: „Kadangi pranešę apie mus slegiančias skolas sulaukėme daug kritikos, jog nemokame tvarkytis su pinigais, ir kaltinimų bei klausimų, ar tikslingai leidžiamos lėšos, pateikiame atsakymus. Tikime, kad mūsų skaidrumo pavyzdžiu paseks ir kiti kolegos, kurie kasdien rūpinasi beglobiais gyvūnais.

Be to, turime galybes kasdienių darbų ir per 210 globojamų gyvūnų, kuriuos reikia maitinti, valyti, jais rūpintis, todėl į tam tikrų asmenų grupių (kurie žinomi mums ir teisėsaugai) rašomus melagingus bei mūsų organizacijos veiklą šmeižiančius pranešimus įvairiose grupėse neturime laiko atsakinėti ir pateikinėti ataskaitų po netikromis anketomis užsislapstinusiems asmenims, todėl atsakymus į visus aktualius klausimus pateikiame čia, ką ir darėme nuolatos.“

Viešosios įstaigos atstovai teigia veiklą vykdantys nuo 2016 m. spalio 1 d. ir nuo tada iki 2017 m. pabaigos sako suteikę pagalbą daugiau nei 1600 gyvūnų. Per šiuos metus iki spalio pagalbos esą sulaukė jau daugiau nei 1,5 tūkst. gyvūnų, o nauji namai šiemet surasti daugiau nei 300 beglobių gyvūnų.

„Per 2017 metus gavome 234 661 eurą paramos, iš kurios 2/3 buvo išlaidos klinikoms už vykdytas PSP („Pagauk, sterilizuok, paleisk“) programas, gyvūnų gydymą, skubią vet. pagalbą. Likusi dalis skirta darbuotojų algoms, mokesčiams, patalpų nuomai, transporto ir degalų išlaidoms“, – tvirtina įstaiga.

Įstaiga tvirtina neturinti savo veterinarijos gydyklos, nors esą tai būtų tikra svajonė, tačiau per brangi. O dėl šmeižto yra kreiptasi į teisėsaugą.

„Labai skaudu, kad kai kurios gyvūnų globos organizacijos mato tik konkurenciją ir ne tik kad nenori vienytis beglobių gyvūnų gelbėjimo klausimais, bet ir vykdo tendencingą puolimą, siundo kontroliuojančias įstaigas (per paskutinį pusmetį turėjome arti dešimties įvairių instancijų patikrinimų). Puikiai suprantame, kad mes keliame gyvūnų prieglaudų kartelę labai aukštai ir kad yra grupė suinteresuotų asmenų, kad situacija gyvūnų globoje liktų tokia pat, kokia buvo daugelį metų“, – rašoma „Vyšnių sodo“ paskyroje socialiniame tinkle.

Naudojasi kaip priemone kovoti

Kovojama, kaip atrodo, dėl aukotojų skiriamų pinigų šių organizacijų veiklai. Pastarasis konfliktas – ne vienintelis. O ir priemonių imamasi įvairių, priekaištai liejami ne tik viešose socialinių tinklų paskyrose, bet ir oficialiuose skunduose.

Tai, kad gyvūnų globos organizacijos naudojasi tikrinančiomis institucijomis kaip viena iš kovos priemonių, patvirtina VMVT. Vilniaus VMVT viršininko pavaduotojas-valstybinis veterinarijos inspektorius Skirmantas Miškinis 15min sakė nenorįs spėlioti apie organizacijų siekius, tačiau tarnyba nuolat gauna skundų, juos tenka tikrinti. Tik pažeidimų, kuriuos nustačius specialistai galėtų sakyti, kad gyvūnais vienoje ar kitoje vietoje rūpinamasi netinkamai, pasitaiko retai.

Blogiausia, kad į tą karą yra įtraukiamos valstybės institucijos. Norima valstybės institucijoms padedant vienas įstaigas sunaikinti, o kitas iškelti, – sakė S.Miškinis.

Įstaigos, kurios rūpinasi beglobiais gyvūnais, būna dviejų tipų: pirmosios turi stacionarias vietas, kuriose gyvūnai laikomi bei globojami, iš čia keliauja pas naujus savininkus, tokiai vietai įsteigti reikalingas veterinarinis patvirtinimas; antrosios patalpų neturi, o beglobiais gyvūnais savanoriai rūpinasi savo namuose.

Lietuvoje yra 56 gyvūnų globos organizacijos, Vilniuje – 18. Vilniaus mieste ir rajone yra veikiančios 7 stacionarios vietos, kurios turi veterinarinį patvirtinimą.

„Blogiausia, kad į tą karą yra įtraukiamos valstybės institucijos. Norima valstybės institucijoms padedant vienas įstaigas sunaikinti, o kitas iškelti. (...) Gyvūnų globos laikymo ir naudojimo įstatymas apibrėžia, kad kiekvienas pilietis pamatęs gali kreiptis į teismą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, užtenka pateikti prašymą teismui, kuris nagrinės arba ne. Bet yra taip, kad kompetencijos nustatyti tokius dalykus trūksta. Sugalvoja kažkas, neva gyvūnai nešeriami, o nešėrimas gali būti prilyginamas žiauriam elgesiui su gyvūnais, o už tai nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Tuoj pat rašomi įvairūs skundai“, – kalbėjo S.Miškinis.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Beglobiai gyvūnai Vilniaus gyvūnų globos namuose
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Beglobiai gyvūnai Vilniaus gyvūnų globos namuose

Pasitaiko netvarkingų dokumentų

Jo teigimu, planinių patikrinimų kartais nevykdoma ir metus ar dar ilgiau, jeigu organizacijos nepriskiriamos ypatingai svarbių ūkio subjektų kategorijai. Tad, tarkim, 2018 m. buvo nuspręsta netikrinti, nes patikrinimų būta 2017 m. Tačiau neplanuotų patikrinimų netrūksta.

„Pagal įvairius pranešimus Vilniuje ir Vilniaus rajone esančiose įstaigose atlikome 19 neplaninių patikrinimų šiemet. Tarkim, skundas – gyvūnai nešeriami, badauja ir pan. Tik gal nelabai supranta skundą rašęs, kad gyvūnas neturi turėti pašaro pastoviai, yra tam tikras laikas, kai jis turi gauti ėsti, kiek kartų per dieną, o jeigu to pašaro nesuėdė, jis iš gyvūno paimamas. Todėl vien pamačius, kad nėra pašaro dubenėliuose, negalima daryti išvados, jog gyvūnas nešeriamas“, – pasakojo S.Miškinis.

Jeigu duosi skanėstą, kiekvienas ės. Bet tai neturi nieko bendro su nešėrimu, tai visiškai skirtingi dalykai, – sakė S.Miškinis.

Vilniaus VMVT atstovo teigimu, nuvažiavus paprastai specialistai randa ir dubenėlius, ir maisto, tad daryti išvados, kad šunys ar katės badautų, negali.

„Jeigu duosi skanėstą, kiekvienas ės. Bet tai neturi nieko bendro su nešėrimu, tai visiškai skirtingi dalykai. Gyvūnų globėjai tiesiog nesišneka tarpusavyje, ieško įvairiausių tokių dalykėlių ir siunčia tarnyboms skundus“, – tikino S.Miškinis.

Jis pastebėjo, kad tokių patikrinimų metu dažniausiai išaiškėja kitokie veiklos netikslumai – dokumentacija tvarkoma ne visada taip, kaip turėtų būti. Tarkim, visi gyvūnai privalo būti registruojami – kada pateko į globos namus, kada padovanoti ir pan. O neretai aptinkama, kad jau padovanotas gyvūnas vis dar įtrauktas į laikomų sąrašus. Bet esą tai niekaip nesusiję su gyvūnų priežiūra. Iš minėtų 19 patikrinimų 16-oje buvo aptikta būtent tokių pažeidimų.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Beglobiai gyvūnai Vilniaus gyvūnų globos namuose
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Beglobiai gyvūnai Vilniaus gyvūnų globos namuose

Dėl laikymo sąlygų yra pasitaikę atvejų, kai gyvūnai laikomi per ankštuose narvuose. Tačiau, kaip sako S.Miškinis, pasiteisinimai dažniausiai įtikina – tarkim, atėję ryte darbuotojai randa prie tvoros pririštus keturis šunis, o tokių atvejų pasitaiko labai dažnai. Tad jų ten palikti negali, o tuščių narvų trūksta, tenka kurį laiką laikyti juos po kelis.

Užtektų žymėjimo

Paklaustas, ką gi reikėtų daryti, kad beglobių gyvūnų mažėtų, S.Miškinis sako, jog sprendimų yra, tereikia griežtesnių reikalavimų ir kontrolės, kaip jie vykdomi. Tačiau esą tam priešinamasi.

Pirmiausia – gyvūnų ženklinimas ir jų laikymo vietų registravimas. Kodėl tokių problemų nebūna su ūkiniais gyvūnais? – teigė S.Miškinis.

„Pirmiausia – gyvūnų ženklinimas ir jų laikymo vietų registravimas. Kodėl tokių problemų nebūna su ūkiniais gyvūnais? Nes jie visi yra identifikuoti – galima apie kiekvieną pasakyti, koks tai gyvūnas, kieno jis ir kur bei kada buvo. Toks atsekamumas gyvūno nuo pat jo gimimo, kur gimė, iš kokios vados yra, kur buvo per visą savo gyvenimą, kokius keitė šeimininkus, kaip vyko jo judėjimas po pasaulį, yra labai svarbus.

Tada galima nustatyti tikrą kaltininką, kas išmetė tą gyvūną į gatvę, galima būtų taikyti sankcijas. O dabar atrandami neženklinti gyvūnai ir negali nustatyti nieko. Gerai, kad globos organizacijų yra, jos globoja, o dovanodamos naujiems šeimininkams jau privalo ženklinti, kad būtų matyti, iš kokios organizacijos dovanotas, kas buvo padaryta – skiepai, gydymas ir pan.“, – teigė S.Miškinis.

Vilniaus VMVT atstovas įsitikinęs, kad ženklinimas būtų puiki priemonė, kuri priverstų žmones atsakingiau elgtis su savo augintiniais. Tačiau tokią tvarką būtina priimti ir jos laikytis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

01:36
01:48
02:04

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min