Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 20d. 13:48 , Atnaujinta: 2019 lapkričio 20d. 14:16

Į Seimą iškviestas V.Tomaševskis pasakė, ką galvoja apie Lietuvos saugumą ir Georgijaus juostelę

Valdemaras Tomaševskis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Valdemaras Tomaševskis

Į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), tiriantį parlamentarės Irinos Rozovos nuslėptus ryšius su Rusijos diplomatais, apklausai iškviestas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis aiškino, kad didelę įtaką mūsų šalies žvalgybos institucijoms daro tam tikros politinės jėgos. Kartu jis teigė, kad nepasakytų, jog „visiškai nepasitiki“ mūsų saugumu.

Seimo NSGK ryte kelias valandas vyko parlamento LLRA-KŠS frakcijai priklausančios I.Rozovos apklausa.

Apie valandą Seimo NSGK posėdyje užtrukęs V.Tomaševskis po to žurnalistams sakė, kad jausmas labai geras.

„Manau, kad buvo labai išsamiai atsakyta į klausimus – aiškiai ir daug visiems parlamentarams. Deja, viena partija, aišku, daro tam tikrą piarą ir mobilizuoja savo elektoratą, bet argumentų jokių neturi. Ir tai buvo įrodyta. Dėkoju Dievui, kad mums pavyko įrodyti visą šitą nesąmonę. Čia yra niekai. Tai yra politinis puolimas, nieko daugiau“, – komentavo LLRA-KŠS pirmininkas.

V.Tomaševskis kalbėjo apie „įdomią situaciją“, kuomet tie, kurie esą susiję su verslo struktūromis, koncernu „MG Baltic“, darančiu įtaką politinei veiklai, apklausinėja I.Rozovą.

„Kad ji kažkur Klaipėdoje susitiko su konsulu arba kad jai buvo grąžinta 30 litų už kelionę. Tai tuomet ji net nebuvo Seimo narė, tai normali praktika – už kelionę grąžinami pinigai visuomenininkams. Tai daroma ir visose kitose organizacijose“, – tikino V.Tomaševskis.

„Nieko rimta“

V.Tomaševskis pirmiausia klaustas, kokią informaciją turėjo dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija neišdavimo I.Rozovai, ar apie tai kalbėjosi su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu, Seimo LLRA-KŠS frakcija.

Europarlamentaras tvirtino kalbėjęsis apie tai su I.Rozova. Pažymos turinį jis įvertino „kaip nieko rimta“.

V.Tomaševskio buvo teirautasi, kodėl jis pats nesusitiko su VSD atstovais, kai buvo kviečiamas 2014 metais. LLRA-KŠS pirmininkas aiškino, kad neatsisakė. Į jį esą kreipėsi ne tuometis VSD vadovas Gediminas Grina, o kažkoks specialistas, kuriam jis nurodė, kad Seime departamento vadovas gali su juo susitikti.

Vedant analogiją tarp I.Rozovos ir atsistatydinusio parlamentaro Mindaugo Basčio, V.Tomaševskis sakė, kad pastarojo atveju būta verslo ryšių.

Jis minėjo, kad parlamentarai dažnai susitinka su diplomatais. Tai esą normali praktika.

V.Tomaševskis aiškino, kad vieną kartą yra dalyvavęs susitikime su kažkokiu Rusijos konsulu Klaipėdoje. Nurodė, kad gerokai prieš 2008 metų Seimo rinkimus. Tačiau tikino jokių svarbių klausimų neaptarinėjęs ir neaptarinėsiąs. Esą kalbėta apie tautines mažumas, „jokios politikos“.

V.Tomaševskis tvirtino niekada neprašęs I.Rozovos ar Rusų aljanso vadovės Tamaros Lochankinos organizuoti jokių susitikimų.

Niekada tikino nesulaukęs ir jokių prašymų. V.Tomaševskis kartu pabrėžė, kad niekas jam nebandė daryti įtakos, nes supranta, jog su juo tokių kalbų ir negali būti.

Pasak Seimo NSGK vicepirmininko Lauryno Kasčiūno, I.Rozova buvo kviesta pasikalbėti su VSD. Ar V.Tomaševskis kalbėjosi dėl ko ji buvo perspėta? Jis atsakė, kad ne.

Kartu V.Tomaševskis kalbėjo žinantis apie tai, kaip pas mus „juda politiniai procesai, kaip daroma politika, biznis“. LLRA-KŠS esą išimtis. Jis minėjo, kad dėl to kilo pasipriešinimas.

Jis aiškino, kad po tokio LLRA-KŠS žingsnio puolimo jų atžvilgiu bus daugiau.

Didelę įtaką žvalgybos institucijoms, anot V.Tomaševskio, daro tam tikros politinės jėgos. Jis leido suprasti mintyje turintis konservatorius.

„Tam tikra prasme man asocijuojasi šita situacija su anais laikais, dar iki karo paskutinio. Kada reikia pasikalbėti su žmogumi – turi būti žmogus, o straipsnis bus rastas“, – kalbėjo jis.

L.Kasčiūno paprašytas patikslinti, ar jis visiškai nepasitiki Lietuvos žvalgybos tarnybomis, V.Tomaševskis atsakė: „Aš nepasakyčiau, kad visiškai nepasitikiu, bet aš žinau, kad per didelę įtaką daro tam tikra prasme ir jūsų partija šitoms institucijoms.“

Klausė apie Georgijaus juostelę

Seimo NSGK narys Arvydas Anušauskas klausė apie V.Tomaševskio ryšius su Kremliaus žiniasklaidos atstovais. Esą toks faktas užfiksuotas. Teirautasi, ar LLRA-KŠS lyderis pažįsta buvusį Rusijos konsulą Klaipėdoje Valerijų Malyginą.

V.Tomaševskis aiškino susitinkantis su žiniasklaidos atstovais, jei turi pakvietimų. Bet tokių esą yra nedaug, nes būta „tam tikros blokados“. Vienintelis kanalas, kur LLRA-KŠS atstovai galėjo patekti į eterį, buvo „Pervyj Baltijskij kanal“.

Tačiau tokie susitikimai, kaip tvirtino V.Tomaševskis, ne pažeidimas ir vyks toliau.

Kalbėdamas apie susitikimą su V.Malyginu, V.Tomaševskis tvirtino, kad su juo nebendravo, tiesiog viename renginyje sėdėjo greta ir tada buvo užfiksuotas.

V.Tomaševskiui užduotas klausimas apie tai, kas 2008 metais Sakartvele naudojo agresiją, kas kaltas dėl situacijos Ukrainoje. Taip pat – kaip Georgijaus juostelė, kurią jis buvo įsisegęs į atlapą dalyvaudamas Antrojo pasaulinio karo pabaigos renginyje Vilniuje, dera su Lenkijos valdančiosios partijos, vadovaujamos Jaroslawo Kaczynskio, geopoline vizija.

V.Tomaševskis kalbėjo apie tam tikrą dezinformaciją, šmeižtą, konservatorių užsakymą.

Pasisakydamas apie Georgijaus juostelę jis aiškino, kad ji buvo uždrausta Lenino ir Stalino dar 1920 metais. Jeigu kas nors tai asocijuoja su Katynės žudynėmis, pasak V.Tomaševskio, yra visiška nesąmonė. Jo nuomone, tai – ne neigiamas simbolis, taip jis nori pagerbti aukas, žuvusias Antrojo pasaulinio karo metu.

Kaip aiškino LLRA-KŠS lyderis, vaduojant Vilnių žuvo 900 sovietų ir 500 Lenkijos Armijos Krajovos karių.

Atsakydamas į klausimą apie Sakartvelą, V.Tomaševskis patikino, kad LLRA-KŠS ir jis vienareikšmiai pasisako už valstybės teritorinį vientisumą.

Terminą nori nukelti pavasariui

Tyrimo išvadas parlamento NSGK Seimui turėjo teikti gruodžio pradžioje. Tačiau to nebus – terminą D.Gaižauskas jau nori nukelti pavasariui.

Iniciatyva atlikti parlamentinį tyrimą dėl I.Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais kilo, kai paaiškėjo, jog 2018 metų sausį Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis gavo VSD pažymą apie parlamentarę.

Joje rekomenduota neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./NSGK ketina apklausti Rozovą ir Tomaševskį
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./NSGK ketina apklausti Rozovą ir Tomaševskį

Dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.

Parlamentarė I.Rozova laikosi pozicijos, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti.

Seimo NSGK taip pat pavesta atlikti tyrimą politikų, disponavusių informacija apie I.Rozovą, veiksmų.

Komitetas aiškinsis, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I.Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas, kiti informaciją gavę parlamentarai.

Komentarai: 23

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

08:55
00:20
46:42

Esports namai

Lietuviškas verslas

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min