Ukmergėje, Kauno gatvėje, esančiame pastate, kuriame po karo buvo NKVD būstinė, o atkurtos Lietuvos laikais glaudėsi samariečių, blaivybės ir kitokios draugijos, duris atvėrė nesankcionuotas turgus. Blusų turgumi vadinamos prekyvietės įkurtuves Ukmergės valdžia vertina kaip savotišką žaidimą, o higienos specialistai jos veikloje įžvelgia pavojų.
Turgus po griūvančiu stogu
Ekonomistas, verslininkas, visuomenės veikėjas, prisistatantis Ukmergės bendruomenės pirmininku, jau spėjęs išgarsėti paties įkurtu „Santarvės“ fondu, kurio premijas skiria itin nusipelniusiems mūsų šalies ir užsienio žmonėms, Julius Kazėnas savo miestą nukabinėjo skelbimais, kviečiančiais į „Turgelį“.
„Ukmergės bendruomenei savivaldybė skyrė apgriuvusį pastatą, apirusiomis sienomis ir krosnimis, pilną šiukšlių. Pakviečiau menininkų, jie tas šiukšles kūrena ir šildo aplinką, kur pardavinėja savo kūrinius“, – LŽ sakė J.Kazėnas.
„Santarvės“ fondo pirmininkas teigė nesankcionuoto turgaus idėją parsivežęs iš Amerikos. „Ten žmonės savo garažuose ar vejose priešais namus išdėlioja nebereikalingus daiktus, paskelbia jų pardavimą ir laukia pirkėjų. Mes tai darome po griūvančiu stogu“, – teigė J.Kazėnas. Vyriškis tvirtino, kad du savaitgalius vykęs turgus sparčiai populiarėja. Iš pradžių jame savo kūrinius pardavinėjo menininkai, paskui prie jų prisidėjo ir kiti žmonės, kurie atnešė parduoti ir nebereikalingų knygų, ir kompiuterinės įrangos, ir drabužių. Į „Turgelį“ atėjo monetomis ir medaliais prekiaujančių numizmatų. „Buvo ir vaikų, prekiavusių komiksais bei filmais“, – džiaugėsi J.Kazėnas.
Valdžia vertina iniciatyvą
J.Kazėnas tikino, jog jam svarbu ne tik tai, kad dabar, sunkmečiu, „Turgelyje“, kurį jis linkęs vadinti skruzdėlynu, žmonės galės užsidirbti litą kitą. Dar svarbiau, kad jie neliūdės vieni, o atėję pasidalys idėjomis, pabendraus. „Juk taip gyventi kur kas linksmiau“, – teigė J.Kazėnas. Paklaustas, ar daug biurokratinių barjerų jam teko įveikti, ukmergiškis atsakė, kad jam to pavyko išvengti, nes Ukmergės valdžia leido kurtis be jokių pažymų, higienos pasų, verslo liudijimų ir pan. Nesibaiminta nei kūrenamų griūvančių krosnių, nei įlinkusių prekyvietės lubų.
„Tegu kuria tą “Turgelį„, jei tik turi iniciatyvos. Savivaldybė tokiam sumanymui nei prieštaraus, nei trukdys“, – LŽ patikino Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius Juozas Varžgalys. Anot jo, dabar, sunkmečiu, reikia vertinti net ir menkiausias žmonių pastangas užsidirbti bei jų norą bendrauti, tad prekeivių nebus skubama apmokestinti. Nereikalaujama forminti ir pačios prekyvietės. J.Varžgalys neslėpė, kad turgaus veiklą vertinantis kaip savotišką menininkų pramogą.
Žaidimas su ugnimi
Kitaip nei administracijos direktorius nesankcionuoto turgaus įsikūrimą vertino visuomenės sveikatos specialistė gydytoja Violeta Krivickienė. Anot jos, kad ir kokios žaismingos veiklos imamasi, ji turi būti ir sankcionuota, ir saugi. „Priešingu atveju tai žaidimas su ugnimi, kurio pasekmės dažniausiai būna liūdnos“, – akcentavo gydytoja.
