Premjeras Andrius Kubilius ir finansų ministras Algirdas Šemeta kol kas teigia nematantys būtinybės prašyti TVF paskolos. Tačiau pastaruoju metu jų tonas kalbant šiuo klausimu gerokai sušvelnėjo. A.Kubilius ir A.Šemeta pabrėžia, kad Vyriausybė nesibaimina skolintis iš fondo, ir jeigu nebus kitos išeities, kaip subalansuoti šalies finansus, tai bus daroma.
Valdančiosios daugumos atstovai neoficialiai pripažįsta, kad šiam žingsniui jau rengiamasi. Esą Vyriausybė nori išlaukti politiškai jautrų laikotarpį – prezidento ir Europos Parlamento rinkimus, o tuomet jau belsis į TVF duris.
Oficialiai nė vienas valdančiosios koalicijos narys nepripažįsta, kad artimiausiu metu Vyriausybė ketina prašyti TVF paskolos.
Guodžia kaimynų pavyzdžiai
Oficialiai nė vienas valdančiosios koalicijos narys nepripažįsta, kad artimiausiu metu Vyriausybė ketina prašyti TVF paskolos. Jie kaip susitarę tvirtina, jog kol kas tokios pagalbos mūsų šaliai nereikia, nors šimtais milijonų nesurenkamas valstybės biudžetas. Tačiau neoficialiai teigiama, kad ekonominei padėčiai vis prastėjant kitos išeities nėra. Be to, politikus guodžia ir artimiausių kaimynių pavyzdys. Į TVF prašydamos paskolos jau kreipėsi Latvijos ir Baltarusijos vyriausybės, artimiausiu metu jų pavyzdžiu ketina pasekti ir Lenkija.
Esą pasiruošimo darbus dėl kreipimosi į TVF Vyriausybė pradėjo praėjusią savaitę, kai pritarė siūlymui padidinti Lietuvos kvotą fonde. Dėl to atsiradus poreikiui pasiskolinti iš fondo, mūsų šalis turėtų geresnes galimybes.
Vyriausybė Lietuvos kvotą siūlo padidinti 39,7 mln. specialiųjų skolinimosi teisių („Special Drawing Rights“ – SDR) – t. y. apie 115 mln. litų. Jei šiam siūlymui pritars Seimas, Lietuva TVF turės 183,9 mln. SDR (apie 717 mln. litų). Tokia kvota leistų Vyriausybei iš fondo pasiskolinti mažiausiai 2,1 mlrd. litų.
Jei ką, informuos
A.Kubilius patikino, kad kvotos didinimas nereiškia, jog planuojama skolintis iš TVF. Anot jo, šiuo metu jokios derybos su fondu dėl to nevyksta. „Tokius žingsnius daro visos Europos valstybės. Jei Vyriausybė kada nors nuspręs kreiptis į TVF, jūs būsite pirmieji, kuriuos apie tai informuosime“, – anksčiau žurnalistus patikino premjeras.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma LŽ sakė, kad frakcijos viduje galimo kreipimosi į TVF klausimas nebuvo svarstytas. „Vyriausybė tvirtina, kad kol kas būtinybės skolintis iš fondo nėra, todėl nematau erdvės svarstymams“, – tvirtino jis.
J.Razma nėra kreipimosi į TVF entuziastas. Jis įsitikinęs, kad finansines šalies problemas Vyriausybė turėtų stengtis išspręsti savo jėgomis, o ne nurodinėjant fondo ekspertams. „Nepaisant mažesnių palūkanų, paskola yra paskola – finansinė našta ateičiai. TVF atveju, net šioks toks suvereniteto atsisakymas“, – svarstė jis.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Kęstutis Glaveckas taip pat tvirtino, kad kol kas nėra reikalo skolintis iš TVF.
Leistų lengviau atsikvėpti
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Kęstutis Glaveckas taip pat tvirtino, kad kol kas nėra reikalo skolintis iš TVF. „Kaip bus vėliau, pamatysime po kelių mėnesių, sulaukę naujų finansinių rodiklių“, – aiškino jis.
K.Glavecko teigimu, prašyti TVF pagalbos prisireiks tuo atveju, jei valstybės biudžete ir toliau versis milžiniškos skylės. Tačiau jis dideles viltis deda į verslo skatinimo planą, kuris turėtų padėti verslui atsigauti ir taip padidinti įplaukas į biudžetą.
Seimo BFK pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Algirdas Butkevičius mano, kad į TVF reikėtų kreiptis nedelsiant. Anot jo, ekonominė mūsų šalies padėtis negerėja ir artimiausiais mėnesiais vargiai ar pasitaisys. „TVF paskolos pinigai leistų atlaisvinti kai kurias biudžeto lėšas ir panaudoti jas neigiamų ekonomikos pasekmių sumažinimui“, – įsitikinęs A.Butkevičius.
Ne už gražias akis
Ekonomistai dėl TVF teikiamų paskolų pasidaliję į skirtingas stovyklas. Vieni teigia, kad išskyrus mažas palūkanas daugiau pranašumų šis skolinimosi būdas neturi. Kiti – kad tai tvirtas gelbėjimosi šiaudas rimtų finansinių problemų kamuojamoms valstybėms.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentės Rūtos Vainienės nuomone, skolinimasis iš TVF turi savo pliusų ir minusų. Ekspertė teigiamai vertina fondo reikalavimus paskolos prašančių valstybių vyriausybėms kaip galima labiau apkarpyti biudžeto išlaidas. „Pagrindinis TVF pranašumas ne suteikiami pinigai, o galimybė sudrausminti politikus, kurie ne visada imasi reikiamų priemonių viešosioms išlaidoms subalansuoti“, – aiškino ji. Tačiau TVF skolinami pinigai ne tokie jau ir lengvi. Paskolų prašančioms valstybėms yra keliamos griežtos sąlygos. Fondas dažniausiai siūlo didinti esamus ar įvesti naujus mokesčius, devalvuoti nacionalinę valiutą.
Birželio mėnesį valdančioji dauguma greičiausiai kibs ir į mokestinius reikalus.
Naujų mokesčių banga?
Birželio mėnesį valdančioji dauguma greičiausiai kibs ir į mokestinius reikalus. Peržiūrėti tam tikrus įstatymus kai kurios politinės jėgos Vyriausybę ir Seimą ragina jau dabar. Tačiau, A.Kubiliaus nuomone, skubėti neverta. „Yra daug siūlymų: vieni siūlo įvesti progresinius mokesčius, kiti – mažinti mokesčius, grąžinti kai kurias pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas, dar kiti su visu tuo nesutinka. Yra ką diskutuoti, bet tą galima padaryti birželio mėnesį“, – trečiadienį po koalicijos partnerių pusryčių sakė A.Kubilius.
Vasaros pradžioje galime tikėtis ne tik mokesčių mažinimo, bet ir jų padidinimo ar naujos apmokestinimo bangos. Kai kurie valdančiosios koalicijos atstovai galimybių papildyti nesurenkamą biudžetą mato apmokestinant nekilnojamąjį turtą, prabangius automobilius ir keliais procentais pakėlus dabar 19 proc. siekiantį PVM.
