Sostinės Kalvos gatvėje, Rasų seniūnijoje, jau senokai verda statybos. Statybininkų automobilių ir technikos tiek, kad statybų aikštelėje nebetelpa. Milžinišką teritoriją juosia tvora, o už jos kyšo būsimi G.Jaugielavičiaus rūmai. Rūmai, kurie, pasirodo, leidžia žiniasklaidos dėmesio retai sulaukiančiam „Icor“ valdybos nariui iš valstybės perimti milžiniškus žemės plotus regioninio parko teritorijoje.
Milijonierius, kurio turtas įvairiose apžvalgose vertintas daugiau apie 60 mln. eurų, patvirtina sau statantis rūmus, tačiau į detales nesileidžia. „Icor“ taip pat šmaikštauja, esą vienas iš koncerno vadovų savo šeimai jau suplanavo gyvenimą Marse.
„Janukonis, bet ne tas“
Vietos gyventojai statybų negali nepastebėti. Su apylinkėse gyvenančiais žmonėmis pabendravęs 15min.lt žurnalistas sužinojo, kad gyventojai jau kuždasi apie būsimojo kaimyno tapatybę. „Janukonis, bet ne tas“, – taip 15min.lt būsimų rūmų savininką apibūdino vienas iš pašnekovų.
Ir visai arti tiesos. Mat visai netoli didžiosios Kalvos gatvės statybvietės, nusileidus į Filaretų gatvę, namą turi kitas „Icor“ valdybos narys, koncerno veidu ir smegenimis dažnai tituluojamas Andrius Janukonis. Jo būstas didelis, prabangus, bet prieš būsimas G.Jaugielavičiaus valdas visiškai nublanksta.
„Icor“ veido partneris šeimininkauja kur kas didesnėje teritorijoje, o ten kylantys rūmai turbūt sutalpintų visą A.Janukonio būstą – ir dar liktų nemažai laisvos vietos. Ką bekalbėti apie baseiną ir kitus prabangos atributus, kuriais tylusis „Icor“ partneris akivaizdžiai lenkia gerokai garsesnį kolegą.
Valstybinės žemės nuomininkas – iki grabo lentos
15min.lt turimais duomenimis, milžiniškas sklypas Kalvos gatvėje valdomas nuomos pagrindu. Valstybinė žemė, ant kurios dygsta prabangūs rūmai, išnuomota iki 2083 metų.
O sklypo istorija marga ir įdomi. Ne taip ir seniai čia buvo pareigūnų reikmėms skirta teritorija. Dar 2006 m. Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Valdas Klimantavičius, šiose pareigose buvęs ir valdant 2011-2015 m. Artūro Zuoko koalicijai, savo įsakymu nustatė, kad tai „teritorija krašto apsaugos tikslams specialiųjų krašto apsaugos tikslų objektų statybai, rekonstrukcijai ir eksploatacijai“. O sklypą tuo metu valdė Vidaus tarnybos Antrasis pulkas – dabartinės Viešojo saugumo tarnybos pirmtakas.
Sklype buvo ir pastatas, radijo centras pareigūnų reikmėms. Tačiau netrukus ši teritorija Antrajam pulkui tapo nebereikalinga.
2009 m. žemė su statiniais perduota valdyti Turto bankui. Pradėtas organizuoti šio turto pardavimas.
Tačiau sklypas parduotas nebuvo – ant prekystalio atgulė tik statiniai. Turto banko archyvuose galima rasti ir duomenis apie tikslią kainą, kurią už radijo centrą paklojo naujasis pirkėjas.
„Ataskaitinio laikotarpio valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizavimo planuotas rodiklis – Atnaujinto (parduodamo) turto rodiklis nebuvo įgyvendintas, kadangi 2010-10-20 įvykusio Vilniaus m. Kalvos g. 15 turto aukciono laimėtojas (2010-11-19 Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis) dar neįvykdė sutarties sąlygos dėl radijo ryšio sistemos (APCO) perkėlimo į atitinkamą patalpą, todėl nekilnojamas turtas nebuvo perduotas pirkėjui. Lėšos už parduotą turtą 2,835 mln. Lt buvo pervestos AB Turto bankui“, – rašoma Turto banko ataskaitoje už 2010 metus.
2011 m. žemės sklypas išnuomotas statinius įgijusiai bendrovei „Forest Capital“. Ji, kaip statinių valdytoja, įgijo ir pirmumo teisę į žemę. 15min.lt turimais duomenimis, šią įmonę valdo bendrovė „Lag&d“. Nuo 2012 m. spalio ši bendrovė, kontroliuojama per Estijoje registruotą įmonę „Global Energy Consulting OU“, yra koncerno „Icor“ akcininkė.
Detalusis planas su Artūro Zuoko palaiminimu
Tais pačiais 2011 metais, kai „Forest Capital“ pradėjo šeimininkauti Kalvos gatvėje, Vilniaus savivaldybėje imtasi didžiulio sklypo detaliojo plano tvirtinimo. Skelbimas apie detaliojo plano rengimą Vilniaus savivaldybės svetainėje patalpintas 2011 m. gruodžio 6 d. Planavimo organizatoriumi nurodoma „Forest Capital“.
Kiek daugiau nei pusmetis – ir procesas baigtas. Artūro Zuoko vadovaujama Vilniaus miesto taryba 2012 m. liepos 4 d. sprendimu patvirtino naują sklypo detalųjį planą. Vilniaus savivaldybės informacinėje sistemoje ir dabar prieinamas dokumentas su „Forest Capital“ pavadinimu ir įtvirtinta didele gyvenamosios paskirties teritorija.
O balsavimas Vilniaus taryboje įvyko greitai ir neskausmingai – skubos tvarka. Sostinės savivaldybės tinklapyje mirga štai toks šio proceso aprašas:
„22. SVARSTYTA. DĖL SKLYPO KALVOS G. 15 DETALIOJO PLANO TVIRTINIMO. Pranešėjas Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas A. Stapulionis pristato sprendimo projektą, kurį svarstė ir kuriam pritarė Miesto plėtros komitetas. Klausimų nėra. Posėdžio pirmininkas siūlo projektą svarstyti skubos tvarka ir kviečia balsuoti. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. NUSPRĘSTA. Sprendimo projektą svarstyti skubos tvarka. Pasisakymų ar prieštaravimų nėra. Meras kviečia balsuoti dėl sprendimo projekto. Balsavimo rezultatai: už bendru sutarimu. NUSPRĘSTA. Priimti sprendimą „Dėl žemės sklypo Kalvos g. 15 detaliojo plano“.
Rūmai – raktas į žemės įgijimą
15min.lt žiniomis, netrukus po šio sprendimo – 2012 m. rugpjūtį – iš „Forest Capital“ radijo centro pastatą perpirko G.Jaugielavičius. Praėjo kiek daugiau nei metai, ir Vilniaus savivaldybė „Icor“ valdybos nariui leido radijo centrą „pertvarkyti“ į vienbutį gyvenamąjį pastatą.
Šį dokumentą, 15min.lt žiniomis, 2013 m. gegužę pasirašė tuometis Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Jonas Urbanavičius. Leidimas suteiktas tiesiogiai G.Jaugielavičiui. Taip iki 2083 m. išnuomotoje valstybinėje žemėje prasidėjo daugiau nei įspūdingos statybos. Ir sykiu, kaip aiškėja, atvertas kelias žemės regioninio parko teritorijoje išpirkimui.
Kodėl žemė išnuomota, o ne parduota kartu su statiniais? Pasirodo, to nebuvo galima padaryti.
„Žemės sklypas buvo neparduodamas. Jis yra Pavilnių regioninio parko geomorfologiniame draustinyje. Galioja ta nuostata, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymo 21 straipsnį tokia žemė yra neparduodama“, – 15min.lt teigė Turto banko Parduodamo turto skyriaus viršininkas Dainius Juozėnas.
Jeigu per teritorinio planavimo dokumentus tas objektas tampa gyvenamuoju ir žemės sklypas gali keisti naudojimo būdą į gyvenamąją paskirtį, tada atsiranda prielaida jį pirkti.
Tačiau Vilniaus tarybos sprendimas dėl detaliojo plano ir G.Jaugielavičiui išduotas leidimas pertvarkyti buvusį radijo centrą į gyvenamąjį namą situaciją keičia iš esmės.
„Jeigu per teritorinio planavimo dokumentus tas objektas tampa gyvenamuoju ir žemės sklypas gali keisti naudojimo būdą į gyvenamąją paskirtį, tada atsiranda prielaida jį (sklypą – aut. past.) pirkti. Nes yra išlyga dėl namų valdų“, – sakė D.Juozėnas.
„Icor“: G.Jaugielavičiaus šeima planuoja gyvenimą Marse
15min.lt raštu kreipėsi į „Icor“ su prašymu pakomentuoti G.Jaugielavičiaus statybas Kalvos gatvėje. Klausimas, kiek žemės nuomos mokesčio moka koncerno valdybos narys, liko neatsakytas.
„Gintautas Jaugielavičius patvirtina, kad ant iš valstybės iki 2083 m. išnuomotos žemės, turėdamas visus leidimus, už savo pinigus stato savo gyvenamąją rezidenciją. Už žemę mokami visi Turto banko nustatyti mokesčiai“, – teigiama „Icor“ komentare.
Na, o atsakymas į klausimą, kas bus daroma su prabangiais rūmais pasibaigus žemės nuomos terminui, vertas aplodismentų. Bent jau už humoro jausmą.
„Po 2083 m. visa šiuo metu kuriama nuosavybė bus atiduota valstybės reikmėms, nes tuo metu jau garbaus 112 m. amžiaus sulaukusio G.Jaugielavičiaus šeima gyvens naujai įkurtoje žemiečių kolonijoje Marse“, – teigia „Icor“.
Savivaldybė pajamų neatskleidžia
Kiek naujieji šeimininkai valstybei moka už beveik hektaro žemės nuomą – neatskleidžia ir Vilniaus savivaldybė. 15min.lt savivaldybei pateikė oficialų paklausimą dėl to, kiek pajamų gaunama iš šio sklypo nuomos. Motyvuodama asmens duomenų apsauga, Vilniaus savivaldybė prašymą pateikti informaciją atsisakė patenkinti. Vis dėlto savivaldybės atsakymu iš esmės patvirtinama, kad sklypu disponuoja fizinis asmuo.
Informuojame, kad nėra teisinio pagrindo teikti tokią informaciją.
„Vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 punktu, asmens duomenys apibrėžiami, kaip bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. (…) Atsižvelgdami į tai, kad prašoma pateikti informaciją, kuri susijusi su kito asmens duomenimis ir vadovaudamiesi Įstatymo 16 straipsnio 3 dalimi, informuojame, kad nėra teisinio pagrindo teikti tokią informaciją“, – teigiama 15min.lt pateiktame savivaldybės komentare.