Penktadienį Seime vykusioje konferencijoje „Informacinis karas prieš Lietuvą“ buvo ieškoma receptų, kaip šiame kare kariauti, o ne jį ignoruoti, apsimetant, kad nieko nevyksta.
Konferencijoje pranešimą skaitęs gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis atkreipė dėmesį, kad šį pavasarį Lietuvoje įvyko viena žaibo iškrova, o po jos – keli stebuklingi pasveikimai ir dar daugiau stebuklingų atsivertimų.
Reabilitacija – pasveikęs nuo paranojos
Žaibo iškrova A.Matonis pavadino neregėto stiprumo kibernetinę ataką, įvykdytą prieš vieną Lietuvos interneto portalą. Plačios diskusijos apie tai ir kilęs rezonansas esą nulėmė tai, kad Valstybės saugumo departamentas ir Krašto apsaugos ministerija sukonkretino Lietuvai kylančias grėsmes ir labai preciziškai jas įvardijo.
„Prieš save jūs matote nuo paranojos pasveikusį asmenį, nes iki tol tiek aš, tiek kiti žmonės, pastaruosius kelerius metus viešai kalbėdami apie informacinio karo grėsmes, atrodėme sergantys paranoja ir atitrūkę nuo realybės. Be to, įvyko atsivertimai tų žmonių, kurie neigė ir nesureikšmino informacinių operacijų, aktyviai vykdomų prieš Lietuvą pastarąjį dešimtmetį. Dabar tai pripažįstama ir netgi įvardijama oficialiuose dokumentuose“, – kalbėjo A.Matonis.
Įvyko atsivertimai tų žmonių, kurie neigė ir nesureikšmino informacinių operacijų, aktyviai vykdomų prieš Lietuvą pastarąjį dešimtmetį.
Jis dar kartą pabrėžė, kad informacinės kovos prieš Lietuvą nėra naujiena ir pasiūlė prisiimti 1990 metų Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, kai šalyje veikianti Sovietų Sąjungos komunistų partija kartu su KGB vykdė labai gerai organizuotas visuomenės poveikio kampanijas.
„Tai buvo ir informacinės operacijos, ir dezinformacijos operacijos. Buvo naudojamasi tiek tuomet SSRS prieinamomis visuomenės informacijos priemonėmis, tiek ir per Sausio įvykius užgrobtomis Lietuvos žiniasklaidos priemonėmis. Šiais pajėgumais buvo vykdomos tam tikros informacinės operacijos, siekiant pasiekti Lietuvos gyventojų lojalumą“, – priminė A.Matonis.
Jis nusikėlė ir į 1993 metus, kai šalį paliko paskutinis Rusijos kariuomenės kareivis. Poveikis Lietuvai nenuslopo: „Išryškėjo tam tikros atakos, kurios pirmiausia buvo susijusios su tuomet Lietuvos pareikštu noru tapti NATO nare. Procesas buvo gana ilgas, nuolat ir sistemingais diskredituojamas.“
 |
| 123rf nuotr./Smegenys |
Moderniųjų informacinių operacijų ištakos
A.Matonis pranešime išskyrė ir 1999–2000 metus, kai Lietuva apsisprendė privatizuoti „Mažeikių naftos“ įmonę. Anuomet Rusija, pasinaudodama tradiciniais žiniasklaidos kanalais, bandė paveikti ir Lietuvos politikus kaip sprendimų priėmėjus, ir šalies visuomenę, ir suformuoti neigiamą nuomonę apie strateginį investuotoją iš JAV – „Williams International“. Be to, įvairiomis priemonėmis bandyta paveikti šalies žiniasklaidą ir interesų grupes.
Būtent tada atsirado minkštosios galios sąvoka ir jos stiprėjimas.
„Kas gi tuomet kliudė Rusijos informacinių operacijų sklaidai Lietuvoje?“ – retoriškai auditorijos klausė pranešėjas. Ir iškart pateikė atsakymą: interneto aprėptis buvo labai maža, elektroniniu paštu naudojosi tik menka visuomenės dalis, be to, šalyje klestėjo pakankamai atsakinga žiniasklaidos redakcinė politika, o dauguma gyventojų informaciją gaudavo būtent per žiniasklaidą. Objektyvi Lietuvos žiniasklaida pasitarnavo tam, kad devintojo dešimtmečio pabaigoje buvo nutrauktas Rusijos televizijos ir radijo kanalų retransliavimas – šią nišą užėmė vėliau atsiradę kabelinių televizijos kanalai, nors jų sklaida buvo palyginti lėta ir laipsniška.
„Būtent tada atsirado minkštosios galios sąvoka ir jos stiprėjimas“, – pabrėžė A.Matonis.
Jo manymu, moderniųjų informacinių operacijų karo diena Lietuvoje išaušo 2005 metų rugsėjo 15 dieną, kai Lietuvos oro erdvę, saugomą NATO naikintuvų, kerta Rusijos karinių oro pajėgų lėktuvas Su-27. Įskridęs į Lietuvą jis esą praranda orientaciją, baigiasi degalai, pilotas katapultuojasi, o lėktuvas sudūžta.
„Kas įvyko iš karto po katastrofos?“ – vėl pasiteiravo pranešėjas. Pirmiausia Rusija demonstruoja palankumą, norą bendradarbiauti, tiriant katastrofą ir jos priežastis.
„Tačiau ketvirtą ar penktą dieną įvyksta radikalus pokytis: prasidėjo masinis Rusijos žiniasklaidos priemonių spaudimas, teigimas, kad Lietuva nepajėgi savarankiškai ištirti katastrofos ir apskritai buvo diskredituojama Lietuvos, kaip NATO narės, ir viso aljanso politika. Lietuvos politinis lygmuo buvo visiškai nepasiruošęs tokiam staigiam Rusijos retorikos pasikeitimui: Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Užsienio reikalų ministerija (URM) pateikė viena kitai prieštaraujančių pranešimų, pavyzdžiui, viena institucija sakė, kad lėktuvo nuolaužos bus atiduotos Rusijai, kita, kad nebus. Tik po kelių dienų buvo suformuota bendra KAM ir URM darbo grupė, kuri pradėjo koordinuoti išorinę komunikaciją“, – pasakojo A.Matonis.
Tačiau kortas maišė į Lietuvą atsiųstas Rusijos oro pajėgų generolas, kuris neturėdamas jokių duomenų apie tyrimo eigą, žurnalistams teikė savo nuomonę ir reiškė poziciją.
Tai – vienas tų atvejų, kai Lietuvoje buvo vykdoma planinga, gerai organizuota priešiška informacinė kampanija.
„Tai – vienas tų atvejų, kai Lietuvoje buvo vykdoma planinga, gerai organizuota priešiška informacinė kampanija, kuria siekta pakirsti visuomenės pasitikėjimą NATO, Lietuvos valdžia ir valstybe, neigti politinių ir ekonominių sprendimų priėmimo procesą“, – reziumavo apžvalgininkas.
Analogijos tarp „Williams International“ ir „Chevron“
A.Matonis pabrėžė, lietuvių sąmonė ir pasąmonė ir toliau išlieka informacinio karo taikiniu. Tam pasitelkiamos sąmonės ir pasąmonės veikimo technologijos.
„Vienas ryškiausių pavyzdžių – veiksmai energetikos srityje: keistas sutapimas, kad tuo metu, kai Lietuvoje turėjo vykti referendumas dėl Visagino atominės elektrinės statybos, Vilniuje ir, beje, Rygoje buvo rengiamos vienos iš aplinkosaugininkų organizacijos akcijos, nukreiptos prieš atominę energetiką ir jos plėtrą Lietuvoje. „Youtube“ pasipylė vaizdeliai su degančiu iš čiaupo bėgančiu vandeniu ir t.t. Be to, pasinaudojus juodosiomis viešųjų ryšių technologijomis, pasitelkiamos tam tikros socialinės grupės, kurios sukėlė protesto bangas prie valstybinių institucijų.
Galima klausti: ar tai nėra bandymas sumenkinti vieną iš Lietuvos strateginių partnerių – JAV ekonominį vaidmenį Lietuvoje? Galima įžvelgti analogiją tarp „Williams International“ ir „Chevron“, – lygino A.Matonis.
Jis neabejojo, kad nuo pat šalies Nepriklausomybės nuolat vyksta informacinės atakos prieš Lietuvos tapatumą: bandoma išplausti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldo reikšmę, priversti suabejoti pokario laisvės kovotojų indėliu ir vaidmenių.
„Pavyzdžiui, stačiatikių spausdoje Lietuvos istorijos faktai intrepretuojami labai laisvai“, – pažymėjo A.Matonis.
Pasinaudojus juodosiomis viešųjų ryšių technologijomis, pasitelkiamos tam tikros socialinės grupės.
Jis atkreipė dėmesį, kad informacinis karas vyksta ir interneto portalų komentaruose, ir televizijų, transliuojančių rusišką produkciją, eteryje.
Grėsmę kelia ir nostalgija sovietiniams produktams
Kaip priemonę visuomenės sąmonei ir pasąmonei paveikti būtų galima vadinti ir Rusijos baleto šokėjų spektaklius Trakuose, teatrų festivalį Druskininkuose, kuriame dalyvaus beveik dvi dešimtys profesionalių teatro kolektyvų iš Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos ir Moldovos, Lietuvos krepšinio komandų rungtynes VTB Jungtinėje lygoje ir t.t.
Neretai įvairūs Rusijos atlikėjų koncertai sutapta su Lietuvos valstybės šventėmis. Lygiai kaip ir sovietinių produktų rinkodara, pavyzdžiui, Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – dvi „Tarybines“ dešras buvo galima įsigyti pigiau – dvi už vienos kainą.
