Tvaresnis vystymas
Teritorijų, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius pasakojo, kad planuojamo priimti įstatymo tikslas – sureguliuoti chaotišką miesto plėtrą. „Miestų plėtra negali būti chaotiška – savivaldybės turi numatyti savo plėtros prioritetus ir tai padaryti padės būtent minėtas įstatymas“, – tikino M.Narmontas.
Pasak pašnekovo, naujasis įstatymas skatins žmones kurtis ten, kur miestas planuoja plėtrą ir tiems, kurie jungsis prie bendros infrastruktūros – statys urbanizuotose ar urbanizuojamose teritorijos – bus numatytas tam tikras kompensacijų mechanizmas: „Jei statytojas ar investuotojas nuspręs statyti minėtose teritorijose ir pritrauks prie savo sukurtos infrastruktūros kitų vartotojų – jam bus kompensuota. Planuojama, kad žmonės mokės vienkartinę infrastruktūros įmoką, būtent iš kurios ir bus teikiamos kompensacijos pirmiesiems.“
M.Narmontas tikino, kad tai jokiu būdu nereiškia, jog žmonės negalės panorėję pasistatyti namą 20 km už miesto – tiesiog turės įvertinti, ar tai daryti gali. „Tokie žmonėms jokios kompensacijos tikėtis negalės, visą jiems reikiamą infrastruktūrą turės susikurti patys“, – aiškino pašnekovas.
Teritorijų, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius pridūrė, kad Aplinkos ministerija neišrado dviračio – panašūs infrastruktūros plėtrą reguliuojantys įstatymai yra ir kitose Europos valstybėse. Anot M.Narmonto, šis įstatymas buvo reikalingas vien todėl, kad infrastruktūra šiuo metu šalyje iš viso nėra vystoma.
„Už tai šiuo metu atsako savivaldybė, bet puikiai suprantame, kad ji neturi lėšų nutiesti kelią, vamzdžius ar laidus kiekvienam panorėjusiam apsigyventi atokiau, o už tų paslaugų tiekimą galiausiai sumoka kiekvienas vartotojas. Antra vertus, negerai ir tiems, kurie nusprendžia keltis, kur infrastruktūros nėra, bet jos ir nevysto – jie nesuteikia sau elementarių paslaugų. Nėra kelio, kuriuo atvažiuotų, pavyzdžiui, gaisrinė, nėra aplink mokyklos, darželio. Taigi manau, kad šis įstatymas išspręs ne vieną klausimą“, – neabejojo M.Narmontas.
Tai reiškia, kad vadovaujantis šiuo įstatymu gyventojui nustatant servitutą ar specialiąsias žemės naudojimo sąlygas už tai turi būti kompensuojama arba žemė gali būti paimta visuomenės poreikiams.
Viešasis interesas
Ne ką mažiau svarbu, Teritorijų, urbanistikos ir architektūros departamento direktoriaus nuomone, kad įstatyme infrastruktūros plėtra bus įvardinta viešuoju interesu. „Ankstesniuose dokumentuose apie tai buvo kalbama, bet gana miglotai“, – teigė M.Narmontas.
Kadangi svarbiausias tikslas – racionalus teritorijų planavimas, Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymu įvedama žemės sklypų plėtros teritorijose konsolidacija. „Tai reiškia, kad vadovaujantis šiuo įstatymu gyventojui nustatant servitutą ar specialiąsias žemės naudojimo sąlygas už tai turi būti kompensuojama arba žemė gali būti paimta visuomenės poreikiams. Svarbiausia – kas iki šiol nebuvo padaryta – už tai bus numatytas tinkamas atlyginimas“, – dėstė pašnekovas.
Taip pat, Teritorijų, urbanistikos ir architektūros deprtamento direktorius pabrėžė, kad įstatyme ketinama aiškiai įvardinti kokia infrastruktūra gali būti laikoma viešuoju poreikiu. Tai – magistralinė, centralizuota ir savivaldybės lygmens.
Aplinkos ministerija primena, koks svarbus yra darnus miestų vystymas. Infrastruktūros ir Teritorijų planavimo įstatymais siekiama užtikrinti racionalią ir nechaotišką miestų plėtrą. Nekontroliuojama miestų raida gali padaryti rimtą žalą gamtai. Svarbu, kad statybos nepaliestų įvairiais būdais saugomų teritorijų, gamtos telkinių, kultūros paveldo objektų, užtikrintų urbanistinę kokybę ir galimybę vystytis biologinei įvairovei.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
