„Mūsų siekis, kad visuomenės nariai šios Vyriausybės priimamus sprendimus įvertintų kaip teisingus visų visuomenės narių atžvilgiu“, – rašoma programoje.
Naujoji Vyriausybė dokumente nurodo išskyrusi svarbiausius šalies pažangos prioritetus, kurie turėtų padėti pasiekti esminį lūžį, sustiprinti šalį ir jos žmones, padaryti mus atsparesnius įvairioms galimoms grėsmėms.
„Nesvarbu, tai būtų sveikatos krizė, klimato kaita ar kitos neapibrėžtos įtakos“, – teigiama programoje.
Savo darbe Vyriausybė žada vadovautis tokiais principais: atvirų duomenų, atskaitomybės, bendradarbiavimo, diskusijų ir žiniomis grįstų sprendimų, interesų suderinimo, reputacijos stiprinimo ir atviros komunikacijos.
Kaip prioritetą artimiausiu laikotarpiu naujoji Vyriausybė išskiria COVID-19 situacijos valdymą. Tačiau ši tema programoje plačiai neplėtojama. Teigiama, kad tam parengtas atskiras taktinis veiksmų planas.
Naujoji Vyriausybė skirtingose srityse kelia tokias misijas:
- vienodos starto pozicijos visiems Lietuvos žmonėms;
- asmenybės ir visuomenės gyvenimo kokybę keičianti kultūra;
- socialiai pažeidžiamiausių visuomenės grupių įgalinimas;
- ilgas ir visavertis sveiko žmogaus gyvenimas;
- aukštos pridėtinės vertės ekonomika;
- Lietuvos žaliasis kursas;
- darni Lietuvos regionų plėtra;
- atkurtas pasitikėjimas teisingumo sistema;
- visuomenės poreikius atitinkantis viešasis sektorius;
- atsakinga finansų politika;
- stipri ir saugi Lietuva;
- stiprėjanti Lietuvos įtaka.
Įvykiai iš Seimo:
Vyriausybės programos priėmimas – penktadienį
17:24
Paskirtajai premjerei ir ministrų kabinetui atsakius į Seimo narių klausimus, jie paliko savo vietas Seimo plenarinių posėdžių salėje.
Toliau Vyriausybės programą nagrinės atskiri Seimo komitetai ir frakcijos.
Vyriausybės programa į Seimą grįš penktadienį nenumatyto posėdžio metu.
Išvadino A.Verygą ciniku
17:05
Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga įpėdinio Arūno Dulkio klausė, ar regionų, kur mirštamumas yra didesnis, o paslaugų kokybė – mažesnė, gydymo įstaigoms bus skiriama mažiau finansų.
I.Šimonytės A.Veryga teiravosi, kiek bus didinami medikų atlyginimai.
„Cinikas“, – į pastarąjį A.Verygos klausimą sureagavo I.Šimonytė.
Ji sakė net nežinanti, kaip korektiškai atsakyti į šį klausimą. Anot paskirtosios premjerės, viskas būtų neblogai, jei A.Veryga nebūtų laikinai pareigas einantis ministras, neseniai pateikęs Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą.
„Kuriame medikų atlyginimui numatyta, jūs pats žinote, kas. Tai yra nieko. Tai man yra labai nemalonu, kad su tokia situacija naujai Vyriausybei reikės dorotis. Todėl, kad visi papildomi sprendimai reikš didesnį deficitą ir didesnę skolą. Bet, aš manau, kad šitomis aplinkybėmis, kada medikai ir, be kita ko, ir dėl pavėluotų sprendimų susiduria kiekvieną dieną su vis didesniu darbo krūviu, ignoruoti tą situaciją, kurioje jie dirba, ir pateikti tokią informaciją žiniai po stulpeliu „Papildomi nepatenkinti poreikiai“, apie kuriuos, beje, aš jūsų klausiau per biudžeto pateikimą ir jūs man šito nepasakėte, mano supratimu, yra netinkama. Todėl aš darysiu viską, ką galėsiu padaryti esamomis aplinkybėmis“, – žadėjo I.Šimonytė.
Kas bus su vaiko pinigais?
16:42
Kas bus su vaiko pinigais? Ar naujoji Vyriausybė 2021 metais stabdys jų didinimą? Tai – klausimai, rūpėję „valstiečiui“ Tomui Tomilinui.
Pasak I.Šimonytės, nors buvo daug spekuliacijų, kad kažkas kažką ruošiasi naikinti, niekas nieko nenaikins.
„Tai, kas yra Seimo priimta praėjusiais metais, tas bus įgyvendinta. Biudžete tie pinigai, mano žiniomis, yra suplanuoti ir viskas liks taip, kaip yra“, – tikino būsimoji premjerė.
Kaip bus toliau, I.Šimonytės teigimu, yra geras klausimas. Jos nuomone, su vaiko pinigais nueita per toli, kad dabar būtų galima daryti dar vieną revoliuciją.
Kartu ji akcentavo, kad universali išmoka turi vieną labai didelį trūkumą – jai didinti reikia labai daug pinigų.
I.Šimonytė sakė, kad visi vaikai, pagal išmokų dydžius, nėra vienodi. Anot jos, gali būti grįžta prie diskusijos derinti vaiko pinigus su neapmokestinamu pajamų dydžiu. Tačiau visa tai esą pamatysime.
Lenkija statys atominę jėgainę: svarbu, kad būtų saugi
16:23
Seimo Mišrios Seimo narių grupės narys Zigmantas Balčytis kreipėsi į būsimą energetikos ministrą Dainių Kreivį ir klausė, ką jis mano apie Lenkijos sprendimą su JAV pagalba statyti atominę elektrinę.
Pasak D.Kreivio, svarbiausia, kad kaimynės elektrinė būtų saugi.
„Kiekviena šalis, matydama ateities perspektyvą, renkasi savo kelią – Lenkija renkasi atominę energetiką, Lietuva renkasi žalią energetiką. Mes turbūt negalime kaimynų vertinti gerai ar blogai. Svarbiausias dalykas, kad ta atominė energetika būtų saugi, pastatyta pagal geriausius standartus, ko nėra Baltarusijoje. Reikėtų tik palinkėti mūsų bičiuliams lenkams sėkmės“, – kalbėjo būsimas ministras.
Konservatorius Antanas Matulas būsimo sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio paprašė pristatyti COVID-19 pandemijos valdymo planą.
A.Dulkys pažadėjo jį pateikti jau pirmosiomis naujos Vyriausybės darbo dienomis. Plane – priemonės, kaip sutelkti visus prie skirtingų institucijų išsibarsčiusius ekspertus, kaip padėti gydymo įstaigoms, kaip paskiepyti visuomenę nuo COVID-19.
Užgesus pandemijai, pasak jo, derėtų įsivertinti, kas įvyko, pasidaryti išvadas iš pamokų, peržiūrėti teisės aktus, susijusius su krizių valdymu.
A.Dulkys teigė, kad dabartinė COVID-19 padėtis – nebevaldoma.
Labai neramina didėjantis perteklinis mirtingumas
„Labai neramina didėjantis perteklinis mirtingumas. <...> Mes juk turime spėti testuoti, atsekti, izoliuoti, tai visų šitų dalykų mes praktiškai nebevaldome. Jie išsprūdo iš mūsų rankų. Ir čia, matyt, vienintelė išeitis – ir Seimui, ir Vyriausybei, ir pozicijai, ir opozicijai – susitelkti ir vienytis tai atsakomybei“, – ragino būsimasis ministras.
„Čia ne Hogvartsas“
15:38
Seimo narys Mindaugas Lingė teiravosi, kaip I.Šimonytė norėtų, kad po ketverių kadencijos metų būtų atsimenama 18-oji Vyriausybė, kokių įsimintiniausių darbų siektų.
Paskirtoji premjerė sakė, kad tai – sudėtingas klausimas.
Ji asmeniškai teigė norinti pamatyti tokį pokytį, kad žmonės, išsirinkę naują valdžią, suteikę jai mandatą, nustotų jos nekęsti jau kitą dieną.
I.Šimonytė pabrėžė norinti, kad vis labiau taptume visuomene, kuri duoda šansą tam, kuris bando.
Mums yra svarbu mažiau žadėti, nes nėra stebukladarių Vyriausybės.
„Todėl ir manau, kad mums yra svarbu mažiau žadėti, nes nėra stebukladarių Vyriausybės. Čia nėra Hogvartsas, mes neturime lazdelių, mes nemokame burtų, mes nemokame kažkaip sumažinti daiktų, pajudinti daiktų ar padidinti daiktų kažkokiais paprastais burtažodžiais. Bet, manau, ką mokame, – bent jau tikiu, kad moka šitos komandos žmonės, tai moka kalbėtis, moka klausytis ir moka girdėti. Ir moka įdėti pastangų ir skirti laiko tam, kad būtų rastas kiek įmanoma geresnis sprendimas. Tai tiesiog norėčiau, kad to pasitikėjimo po kadencijos būtų daugiau. Kad tai nebūtų taip, kad atėjo kažkas, visko prižadėjo ir vė nedavė. Šito, tikiuosi, mums pavyks išvengti“, – sakė I.Šimonytė.
Klausimas apie lyčių lygybę
15:23
Socialdemokratė Orinta Leiputė gyrė sveiką lyčių atstovavimo balansą Vyriausybėje.
Seimo narė klausė apie efektyvias priemones lyčių lygybei įtvirtinti, atotrūkiui mažinti, kokie realūs žingsniai dėl to bus daromi.
„Žiūrėkite, aš padariau vieną labai realų žingsnį – man pavyko sudaryti Vyriausybę, kuri yra subalansuota lyties požiūriu. Tai, reikia manyti, kad jeigu aš kažko labai siekiu ir kažkuo tikiu, tai, vat, ir pavyksta padaryti. Nors iki šiol turbūt labiau pavykdavo tik pasakyti, kad tai būtų gerai“, – sakė I.Šimonytė.
Žiūrėkite, aš padariau vieną labai realų žingsnį – man pavyko sudaryti Vyriausybę, kuri yra subalansuota lyties požiūriu.
Būsimoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tvirtino, kad minėto klausimo svarbumas yra atspindėtas ir Vyriausybės programoje, tai bus padaryta ir priemonių planuose.
„Man atrodo, kad ta mūsų siekiamybė, kad vyrų ir moterų lygių galimybių horizontalus principas atsirastų įvairiuose valstybės valdymo vektoriuose – ne tik socialinės apsaugos klausimuose, bet ir kitose valdymo srityse, jau parodo, kad mes eisime ta kryptimi. Taip pat rodiklių siekiamumas – kad vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis sumažėtų iki 10 procentų 2030 metais atspindėtas jau programoje. O priemonių planuose bus numatyta nemažai priemonių, susijusių su moterų ir vyrų lygiomis galimybėmis“, – kalbėjo M.Navickienė.
Sieks atkelti Žemės ūkio ministeriją iš Kauno
15:08
Seimo konservatorius Andrius Vyšniauskas teiravosi būsimo žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, kam jis atstovaus – visiems Lietuvos žmonėms ar stambiesiems ūkininkams.
Mažai trūko, kad atsakinėdamas į klausimą buvęs aplinkos ministras K.Navickas susimaišytų tarp ministerijų pavadinimų. Jis tikino, jog žemės ūkio ministerija ir Vyriausybė veikia Konstitucijos rėmuose, o dirbdama vadovausis teikiama Vyriausybės programa.
„Nėra ten numatyta lobistinių veiklų ar lobistinio atstovavimo“, – kalbėjo K.Navickas ir pažadėjo keisti kultūrą ministerijoje, klausytis ne tik didžiųjų ir įtakingųjų, bet ir mažų bei silpnų.
Laisvės partijos atstovas Marius Matijošaitis klausimą uždavė būsimam užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui. Jis klausė, kokią poziciją ministras formuluos Kinijos ir šios šalies komunistų partijos atžvilgiu.
G.Landsbergis atsakė, jog Lietuva yra per daug priklausoma nuo Kinijos ir turi diversifikuoti savo ryšius, megzti juos su kitomis valstybėmis.
Man rodos, mes galime jausti, kad esame neteisingai ir per stipriai priklausantys nuo Kinijos.
„Man rodos, mes galime jausti, kad esame neteisingai ir per stipriai priklausantys nuo Kinijos, pavyzdžiui, mūsų logistikos grandinės eina per šią valstybę arba iš šios valstybės, kitaip tariant, per importą arba per eksportą mes tampame politiškai priklausomi. Mums reikia kalbėti apie strateginę diversifikaciją“, – dėstė politikas ir įvardijo galimybę stiprinti verslo ryšius su Pietų Korėja, Taivanu ar Japonija.
M.Matijošaitis to paties K.Navicko užklausė, kokia jo vizija dėl Žemės ūkio ministerijos likimo Kaune.
Būsimas ministras dėkojo Dievui, kad ne visa ministerija buvo perkelta į Kauną ir teigė, jog strateginis tikslas – atkelti ją visą į Vilnių.
Aišku, kad ministerija turi būti vienoje vietoje – sostinėje.
„Aišku, kad ministerija turi būti vienoje vietoje – sostinėje. Čia veikia Vyriausybė ir kito kelio nėra“, – teigė jis, bet pabrėžė, jog įsiklausys į Kaune likusių ministerijos darbuotojų lūkesčius ir skubių pokyčių nesiims.
Papasakojo apie nacionalinį susitarimą
15:04
Būsimoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė akcentavo, kad nacionalinis susitarimas dėl švietimo – vienas svarbiausių tikslų, tikintis, kad švietimo politika bus ilgalaikė, netrikdoma Vyriausybių pasikeitimų.
„Kas yra svarbu, kad mes sutartumėme dėl pagrindinių tikslų, kokius valstybė kelia švietimo sistemai įvairiuose lygmenyse, ir pagrindinių krypčių. Taip pat numatytume ir finansavimo projekcijas. To mes tikimės iš nacionalinio susitarimo“, – pasakojo J.Šiugždinienė.
Ji žadėjo, kad susitarimas bus rengiamas labai atvirai, diskutuojant su švietimo bendruomene, institucijomis, interesų grupėmis.
Procesas, būsimosios švietimo, mokslo ir sporto ministrės nuomone, gali trukti ir pusę metų.
Sieks sisteminių pokyčių
14:57
Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas būsimosios teisingumo ministrės Laisvės partijos atstovės Evelinos Dobrovolskos teiravosi apie žadamą atlyginimų augimą Kalėjimų departamento probacijos ir kitiems teisingumo sistemoje besidarbuojantiems žmonėms.
E.Dobrovolska aiškino, kad Vyriausybė akcentuoja pokyčius, būtinus dėl turinio.
„Tiesiog žadėti pokyčius dėl algų, ką mes matėme ir kitose programose, yra šiai dienai, žinote, kokia yra situacija, yra mažų mažiausiai neatsakinga.
Juolab, kaip mes matome iš tų esminių klaidų arba problemų, kurios yra identifikuotos tiek Valstybės audito ataskaitose, tiek Europos Tarybos ir kitų organizacijų ataskaitose, kurios yra susijusios tiesiogiai arba su teismų darbais, arba su tomis bylomis, kur, tarkime, Lietuva pralaimi, mūsų sisteminiai pokyčiai ir problemos dažniausiai kyla iš to, kad mes turime daug santykių nesureguliuotų. (...)
Tai šiai dienai programa teisingumo srityje yra orientuota į tai, kad mes galėtume spręsti sisteminius pokyčius ir eigoje, be abejo, įvertinti galimybes įrašyti į priemonių programą“, – Seimo posėdyje sakė ji.
Bijo būti nepopuliari
14:45
Liberalas Eugenijus Gentvilas I.Šimonytės klausė, ar ji nebijo tapti nepopuliaria gerų darbų vardan.
Aišku, kad bijau. Aš esu normalus žmogus ir bijau.
„Tai ar aš nebijau? Aišku, kad bijau. Aš esu normalus žmogus ir bijau. Bet tiesiog, man atrodo, kad čia yra, matyt, kad tokia politiko priedermė. Nes jeigu tu bijai ir nieko nedarai, tai tada nieko ir nepadarysi. O kartais tiesiog bijai, bet darai, nes tiki, kad reikia daryti. Jeigu pats prieš save jautiesi teisus, gali žiūrėti sau į akis ir tikrai supranti, kad pats sau nemeluoji, tai, man atrodo, ta baimė yra atsveriama kitų dalykų“, – atsakė paskirtoji premjerė.
Kaip gaivins regionus?
14:39
Į klausimą, kaip bus mažinama regionų atskirtis, atsakė būsimosios vidaus reikalų bei ekonomikos ir inovacijų ministrės Agnė Bilotaitė ir Aušrinė Armonaitė.
Konservatorė A.Bilotaitė aiškino, kad regionų politika Vidaus reikalų ministerijos kuravimo srityje bus prioritetinė.
Konkrečios priemonės, anot jos, bus sudėliotos priemonių plane. Tačiau ji minėjo, kad pagrindiniai ramsčiai, ant kurių stovi regioninė politika, yra regionų valdymo struktūrų stiprinimas, regionų specializacija bei individualūs regionų augimo planai, motyvacinės sistemos savivaldai sukūrimas ir panašiai.
Taip pat A.Bilotaitė išskyrė gyventojų mobilumo didinimą.
A.Armonaitė savo ruožtu pridūrė, kad tam, jog regionai ar savivaldybės klestėtų reikia poros dalykų – kad žmonės norėtų ten gyventi ir kad investuotojai matytų perspektyvą investuoti.
Ji žadėjo, kad naujoji Vyriausybė padės susidėlioti augimo planus. Iš savivaldos ministrų kabinetas esą norėtų vizijos, ko ji nori. Kaip gerą to pavyzdį A.Armonaitė išskyrė Panevėžį.
Ji aiškino, kad planuoja kas savaitę lankytis savivaldybėse.
Klausti užsirašė 60 Seimo narių
14:28
Po Vyriausybės programos projekto pristatymo pusantros valandos skirta parlamentarų klausimams.
Paklausti I.Šimonytės ir būsimųjų ministrų užsirašė 60 Seimo narių.
Pirmasis klausęs parlamentaras Algimantas Dumbrava uždavė klausimą dėl išankstinių pensijų.
Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos vardu klausęs jos seniūnas Algirdas Sysas sakė norintis palinkėti, kad visi Vyriausybės programoje numatyti siekiai būtų įgyvendinti.
Tikslai, jo akimis, nukreipti žmonių gyvenimo kokybei gerinti. Kartu politikas pastebėjo, kad visiems tikslams reikalingi pinigai. Tačiau jis nemato lėšų šaltinių.
„Kaip ruošiatės įgyvendinti tiek daug gerų tikslų be pinigų?“ – klausė A.Sysas.
Kaip ruošiatės įgyvendinti tiek daug gerų tikslų be pinigų?
I.Šimonytė aiškino, kad niekas neįgyvendins gerų tikslų be pinigų.
„Čia klausimas, kokiems tikslams ir kokioms priemonėms pinigai yra reikalingi. Nes vienokie pinigai yra reikalingi, jeigu mes tiesiog bandome kiekvienam žmogui kažkaip sumokėti tiek, kad jis galėtų visa tai, ko jam reikia, nusipirkti laisvojoje rinkoje, kas tai bebūtų – ar tai būtų slaugos paslaugos, ar asistentas, ar kažkokios kitos priemonės, kurios yra reikalingos konkrečiai dabar atskirtyje esančiai grupei. Arba kitas būdas, kai valstybė prisiima atsakomybę kartu su savivaldybėmis, kartu su nevyriausybiniu sektoriumi kurti paslaugas ir infrastruktūrą“, – nurodė paskirtoji premjerė.
Išskyrė svarbius darbus, kai kuriems reikės plataus sutarimo
14:18
Kertinis naujosios Vyriausybės principas – pasitikėjimas.
„Kuris, mano vertinimu ir mano kolegų vertinimu, turėjo būti atspindėtas visose Vyriausybės programos dalyse, ir kuris <...> galėtų duoti daugiau teisės ir pasitikėjimo spręsti tiek valstybės tarnautojui, tiek medikui, tiek ir verslininkui, ar kitiems mūsų visuomenės nariams“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo I.Šimonytė.
Siekiant didesnio pasitikėjimo ir konsensuso paieškos, pasak jos, svarbu atverti duomenis. Faktai esą ir galėtų tapti konsensuso pagrindu, galiausiai galėtų padėti valdant COVID-19 pandemiją.
I.Šimonytės vadovaujama Vyriausybė, pasak jos pačios, turi nuosaikią ambiciją.
Neįgyvendintų programų, politinių dokumentų, strategijų ir panašių rašinių mes turime pilnas dokumentų kapines. Deja.
„Neįgyvendintų programų, politinių dokumentų, strategijų ir panašių rašinių mes turime pilnas dokumentų kapines. Deja“, – kalbėjo ji ir svarstė, jog per mažai diskusijų skiriama priemonėms, kurios padėtų pasiekti užsibrėžtų tikslų.
I.Šimonytė teigė, jog skirtingų valdžių siekiai dažnai būna panašūs, o būtent priemonės esą išsiskiria.
Politikė taip pat teigė, jog dėl kai kurių programoje įvardintų dalykų skirtingų jėgų sutarimo reikės iš karto. Viena iš tokių sričių – švietimas.
„Diskutuoti galėtume pradėti netrukus po to, kai Vyriausybė gaus įgaliojimus veikti“, – dėstė I.Šimonytė, omeny turėdama nacionalinį susitarimą dėl švietimo.
Tas pats, pasak politikės, galioja ir „žaliajai darbotvarkei“.
„Sprendimai, kuriuos mums gali tekti priimti tam, kad pasiektume tuos tikslus, kurie brėžiami po dešimtmečio, o gal ir po trisdešimtmečio, dėl tų sprendimų reikės susitarti dabar, ir tie sprendimai tikrai nebus labai paprasti“, – perspėjo I.Šimonytė ir pridūrė, jog verslui dėl to keisis kasdienybė, kažkas praras pajamas.
Kitas paskirtosios premjerės įvardytas svarbus klausimas – ekonomikos transformacijos. O tam, kad jos būtų aukštos pridėtinės vertės, I.Šimonytės teigimu, reikia kryptingų pastangų.
„Manau, kad turime labai daug potencialo, reikia į jį ir koncentruotis“, – kalbėjo politikė.
Pokyčių jau artimiausiu metu, pasak jos, reikia valstybės tarnyboje.
„Viena iš didžiausių bėdų, dėl ko strategijos nesulaukia sėkmės, kurios galėtų, <...> kad tie žmonės, kurie jas turi įgyvendinti, valstybės tarnyba, viešasis administravimas, labai dažnai būna demotyvuoti ir nugalinti, ir nevertinami, kad tai darytų. Labai dažnai nesigilina į savo sprendimų horizontalias pasekmes, labiau linkę matyti savo langelį, savo lentynėlę, nes taip – saugiau, nes už iniciatyvą mes taip pat ir baudžiame“, – kalbėjo premjerė.
Pristatymo pabaigoje ji skyrė dėmesio COVID-19 pandemijai ir užsiminė, jog net jai ir užgesus, pasekmės jausis daugelyje sričių – ypač esą nukentės psichinė žmonių sveikata.
Vyriausybė neplanuoja visą ketverių metų kadenciją veikti ekstremalios situacijos sąlygomis.
„Vyriausybė neplanuoja visą ketverių metų kadenciją veikti ekstremalios situacijos sąlygomis. Vis dėlto ekstremalios situacijos sąlygos pasibaigs, ir [Vyriausybė] norėtų brėžti savo matymą, savo uždavinius ir savo sėkmės rodiklius, pagal kuriuos norėtų tą sėkmę pasimatuoti sąžiningai, skaidriai ir atvirai“, – tvirtino I.Šimonytė.
Nesikrato darbų tęstinumo
14:03
Į vakarinį Seimo posėdį atvyko visi 14 būsimų ministrų, o prie tribūnos stojo jų vedlė, paskirtoji premjerė I.Šimonytė. Pirmiausia ji kritiškai įvertino ankstesnių valdžių programas.
„Kažkam pasirodė, kad tai – kieno kito programa, kažkam pasirodė, kad ambicijos per mažai, kažkam dar kažkas pasirodė. Tai galbūt galėčiau siūlyti, kad mūsų Vyriausybė brėžtųsi ambiciją ir projektuotų skrydį į Mėnulį, bet, deja, anksčiau buvusios programos nebuvo taip gerai įvykdytos, kad naujai Vyriausybei vėl nereikėtų grįžti prie tų pačių klausimų“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Seimui teikiama programa, pasak jos, sudaryta iš konservatorių, Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio rinkiminių programų, ir tai esą – natūralu.
„Jos buvo sulietos šiame dokumente, kuris yra pateiktas, taip, kiek tai objektyviai yra įmanoma. Tačiau dokumente turbūt yra daugiau negu tai“, – tikino I.Šimonytė.
Politikė teigė nematanti reikalo diskutuoti, kurie siekiai yra nauji, o kuriuos iškėlė ankstesnės Vyriausybės.
XVIII Vyriausybė, jeigu gautų įgaliojimus veikti, ateina ne kokių nors revoliucijų daryti.
„XVIII Vyriausybė, jeigu gautų įgaliojimus veikti, ateina ne kokių nors revoliucijų daryti. Ir todėl tie geri darbai, kurie buvo anksčiau prognozuoti, projektuoti, galbūt nepabaigti ar net nepradėti, jie tikrai gali atrasti savo vietą XVIII Vyriausybės programoje.
Aš nematau labai didelio tikslo ginčytis, ar strateginių investicijų fondas yra kažkas, kas yra „valstiečių ir žaliųjų“ programos elementas, ar vis dėlto „valstiečių ir žaliųjų“ programoje tai atsirado kaip Tėvynės sąjungos idėja iš anų Seimo rinkimų“, – dėstė politikė.
Geri, reikalingi sprendimai, ir tie, dėl kurių yra bendras sutarimas, pasak I.Šimonytės, nenukentės, jie bus tęsiami.
Vyriausybė, paskirtosios premjerės tikinimu, atsižvelgs ir į kai kurias tų politinių jėgų idėjas, kurios nedalyvauja daugumoje.
Po pateikimo Vyriausybės programą toliau svarstys Seimo frakcijos ir komitetai. Programą tikimasi patvirtinti dar šią savaitę. Jei reikės, tam planuojamas ir nenumatytas Seimo posėdis.
Vyriausybės programą įvertino ir kadenciją baigianti valdžia. Apie tai – čia.
Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai ir prisiekia naujieji ministrai.
Jeigu Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujai sudarytos Vyriausybės programai, Vyriausybė privalo atsistatydinti.
-
Valdžios pažadai švietimui: vaiko pinigai tik vedantiems atžalas į darželį, mokytojų ir dėstytojų algų didinimas
-
I.Šimonytės Vyriausybė žada medikų atlygį susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu, įvesti kvalifikacijos kėlimo krepšelius
-
I.Šimonytė Seimui pateiks aštuonioliktosios Vyriausybės programą
-
Naujoji Vyriausybė žada didinti šauktinių skaičių, visuotinį šaukimą vadina siekiamybe
