Laikinai uosto generalinio direktoriaus pareigas einantis Algirdas Kamarauskas teigė, kad jau matyti, jog per pirmąjį šių metų ketvirtį krovinių srautas sumažėjo 20 proc. Tačiau vadovas buvo optimistiškas: „Yra ir teigiamų dalykų, pavyzdžiui, labai nukrito statybos darbų, medžiagų kainos. Manome, kad būtų tikslinga atradus lėšų tęsti investicinę uosto programą, ruoštis ateičiai, nes krizės baigiasi, ateina laikotarpis, vėl vyksta augimas ir uosto poreikis išauga“.
Jis pabrėžė, kad kitų metų investicijų peržiūrėjimas nereikš jų sumažinimo, tiesiog vieni projektai gali būti sukeisti su kitais, mažiau svarbiais. Jam antrino ir susisiekimo viceministras Arūnas Štaras: „Apie investicijų mažinimą nenorėčiau kalbėti. Geras pavyzdys – krova mažėja 20 proc., tačiau ir darbų vertė krenta. Tad net ir sumažėjus pinigų, už tas pačias lėšas darbų gali būti įgyvendinta dar daugiau“.
Šiais metais į uostą ketinama investuoti apie 170 mln. Lt. Pasak A.Kamarausko, šiemet ketinama užbaigti kelių krantinių statybos darbus, bus pradėtas itin didelis projektas – konteinerių terminalo statybos, bus tvarkoma keltų prieplauka. Pertvarkos sulauks Perkėlos ir Kairių gatvė. Toliau žadama vykdyti paruošiamuosius Šventosios jūrų uosto atstatymo darbus.
Anot A.Štaro, ir toliau bus ieškoma vietos ir lėšų užteršto grunto aikštelės statyboms, tačiau šiemet tokio projekto įgyvendinti tikrai nepavyks. Tokioje aikštelėje būtų laidojamas uoste iškastas užterštas gruntas.
Daugėja negabaritinių krovinių
Vakar uoste aptarti ir sunkiasvorių bei negabaritinių krovinių gabenimo klausimai. Pernai į uostą buvo atgabenti du 34 m ilgio ir daugiau kaip po 500 t sveriantys reaktoriai. Pastebima, kad negabaritinių krovinių daugėja.
Vakar vykusiame posėdyje pristatyta galimybių studija, kurioje nagrinėjamas krovinių, būtinų naujos atominės elektrinės statymui, gabenimas. „Išnagrinėta keletas krovinių gabenimo maršrutų. Miestas vystosi, projektuojamos trys naujos Baltijos prospekto žiedinės sankryžos. Tai gali daryti įtaką galimybei vežti tokius krovinius iš Pietinės dalies, nes tai yra vienintelis maršrutas, aplenkiantis tiltus ir viadukus. Svarstoma galimybė vežti krovinius ir iš Šiaurinės miesto pusės, pro Karklę į magistralę Klaipėda – Palanga. Planuotojai turės paskaičiuoti, kurio kelio pritaikymas naudingiausias“, – sakė A.Kamarauskas.
Pasak jo, negabaritinių krovinių vis gausėja – per Klaipėdos uostą į Lenkiją gabenami vėjo jėgainių parkui būtini įrenginiai. „Tai džiugina, nes tampa akivaizdu, kad yra niša didelių krovinių gabenimui. Baltarusija planuoja statyti atominę elektrinę, potencialiu uostu šiems kroviniams yra Klaipėda. Nežinia, kokių dar krovinių gali atsirasti, tad turime ruoštis“, – sakė laikinasis generalinis direktorius.
