Jurgis Razma: normalaus žmogiško jautrumo nereikia painioti su populizmu
Didžiausios valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma, vertindamas D.Grybauskaitės praėjusią pusę kadencijos, pabrėžė jos aktyvumą įstatymų leidybos srityje, ypač palyginus su buvusiais valstybių vadovais.
„Manau, tą parodys ir statistika“, – penktadienį BNS sakė J.Razma.
Jis atkreipė dėmesį, kad prezidentės patarėjai dalyvauja visuose svarbesniuose Seimo komitetų posėdžiuose, aktyviai bendrauja su parlamentarais aptardami įstatymų projektus.
„Aktyvus ryšys duoda pliusų ir papildomos kokybės įstatymų leidybos procese“, – tvirtino konservatorius.
Be to, jis teigė D.Grybauskaitei bendraujant su Seimu neįžvelgiąs viešųjų ryšių potekstės, kaip kad pasitaikydavę anksčiau.
„Anksčiau kai kada Seimo nariai būdavo kviečiami į Prezidentūrą, kad paskui būtų galima išreikšti susirūpinimą“, – kalbėjo J.Razma.
Nebėra perdėto vaizdavimo, jog esame labai reikšmingi, regiono lyderiai, – sakė J.Razma.
Kaip D.Grybauskaitės išskirtinumą TS-LKD seniūnas nurodė jos dėmesį teisėsaugai. Anot parlamentaro, dėl to atsirado tokios bylos kaip Gariūnų, padaugėjo korupcinių tyrimų.
Kalbėdamas apie vieną svarbiausių prezidentės veiklos sričių – užsienio politiką – J.Razma tvirtino čia didelių permainų nematąs.
„Gal tik nebėra perdėto vaizdavimo, jog esame labai reikšmingi, regiono lyderiai“, – sakė politikas.
Jis nesutiko su kai kurių politikų bei politologų teiginiais apie neva reiškiamą D.Grybauskaitės prielankumą Rusijai ir Baltarusijai.
„Vienu metu buvo ryškesnis bandymas aktyvinti bendravimą su Baltarusija, bet, kaip suprantu, tai buvo bendra Europos Sąjungos pozicija, siekiant spartesnių demokratinių permainų šioje šalyje“, – teigė konservatorius.
J.Razmos teigimu, kaltinant prezidentę dėl populizmo nereikėtų jo painioti su „normaliu žmogišku jautrumu“. Jis tikino nepastebėjęs, kad D.Grybauskaitė, kalbėdama, pavyzdžiui, apie pensininkų reikalus, tai darytų dėl savo reitingų.
Rolandas Paksas: yra dalykų, kurie ne visai pavyko
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis europarlamentaras Rolandas Paksas svarbiausiu pirmosios prezidentės D.Grybauskaitės kadencijos pusės pasiekimu vadina politinės galios perkėlimą į S.Daukanto aikštę.
„Aš manau, kad prezidentei pavyko perkelti politinės galios centrą į S.Daukanto aikštę. Lietuvos politikos darymo mašina persikėlė į visuotinai išrinkto žmogaus, šiuo atveju D.Grybauskaitės, rankas. Yra suformuota normali sistema priimti sprendimus ir daryti įtaką sprendimams. Aš manau, kad tai prezidentei per dvejus su puse metų pavyko padaryti“, – penktadienį BNS sakė R.Paksas.
 |
| Asmeninio archyvo nuotr./Rolandas Paksas |
2004 metais per apkaltą iš prezidento posto pašalintas R.Paksas teigė, kad kaip buvęs šalies vadovas nenori vertinti prezidentės veiklos, nes tai būtų neetiška.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad D.Grybauskaitės kadencijoje „yra dalykų, kurie ne visai pavyko“. Kaip tokį jis nurodė „pernelyg užsitęsusį flirtą su dabartine Vyriausybe“.
„Manyčiau, kad reikalavimai Vyriausybei turėtų būti aukštesni“, – sakė „tvarkiečių“ lyderis ir pridūrė, jog „konservatorių Vyriausybė išsėmė savo galias, o su nauju Ministrų kabinetu prezidentei seksis geriau“.
Pasak R.Pakso, užsienio politikoje, kurioje Lietuvos prezidentas turi daugiausia formalių galių, „viskas gerai atrodo“.
„Ta kryptis, kad Lietuva turėtų būti labiau įtakinga tarp Baltijos valstybių arba šitam regione, man atrodo, yra teisinga. Pozicijos, kad mes esame save gerbianti tauta ir su mumis reikia skaitytis, atstovavimas irgi, man atrodo, teisingas dalykas“, – sakė jis.
Komentuodamas D.Grybauskaitės komunikaciją su visuomene, R.Paksas sakė, kad viskas „yra normos ribose“.
Algirdas Butkevičius: vidaus politikos srityje ji atliko dalį Vyriausybės funkcijų
D.Grybauskaitė turėtų labiau reikalauti to, kad Vyriausybė atsiskaitytų už savo nuveiktus darbus, teigia Lietuvos socialdemokratų partijos ir frakcijos Seime vadovas Algirdas Butkevičius.
„Norėtųsi, kad prezidentė pareikalautų iš Vyriausybės kiekvieno ministro aiškios strategijos, kurios mes, politikai, nematome, trumpalaikės ir ilgalaikės strategijos Lietuvai svarbiais klausimais. Pareikalautų, kad būtų didesnis aiškumas, aiškesni veiksmai, ką yra jie nuveikę ir kokie yra rezultatai, kai pasibaigė metai“, – BNS sakė opozicinės partijos lyderis.
Jis taip pat tvirtino, kad šalies vadovė kai kada vykdė dalį Vyriausybės funkcijų, ypač dėl šilumos ūkio, korupcijos mažinimo, senaties terminų panaikinimo. Tokią prezidentės poziciją politikas įvertino teigiamai.
„Aš manau, kad vidaus politikos srityje ji atliko dalį Vyriausybės funkcijų. Tai yra Vyriausybės kompetencijos trūkumas, taigi, matyt, ji ėmėsi šiek tiek ir savo iniciatyvos ir aišku, kad pateikė dalį įstatymų projektų dėl tų dalykų, dėl kurių išsakė savo kai kurias mintis ir idėjas per rinkimų kampaniją“, – teigė socialdemokratas.
Anot jo, D.Grybauskaitė išliko tokia pat reikli ir principinga, kokia buvo per prezidento rinkimus.
A.Butkevičiaus teigimu, prezidentė pakankamai bendravo ir su opozicija, nes per didelis bendravimas yra nereikalingas, o strateginiais klausimais su opozicija buvo diskutuojama.
„Aš pozityviai vertinu tai, kad ji kviesdavosi pokalbiams opozicinių frakcijų vadovus, taip pat ji organizuodavo susitikimus su Seimo komitetų vadovais ir nariais, labiausiai su tais, kurie yra susiję su jos kuruojamomis sritimis: Teisės ir teisėtvarkos, Užsienio reikalų ir Europos reikalų. Manau, kad tas bendradarbiavimas kiekvienais metais stiprėjo, po 1,5 metų prezidentės darbo sustiprėjo ryšiai tarp Seimo narių, frakcijų seniūnų ir prezidentūros darbuotojų, kurie buvo atsakingi už tam tikrus įstatymų projektus“, – tikino socialdemokratų vadovas.
D.Grybauskaitė išliko tokia pat reikli ir principinga, kokia buvo per prezidento rinkimus, – mano A.Butkevičius
Vertindamas užsienio politiką, pašnekovas sakė klaidų neįžvelgiantis, tačiau norėtų, kad Lietuva glaudžiau bendradarbiautų su Lenkija.
Kalbėdamas apie prezidentės susitikimus su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka, A.Butkevičius sakė juos vertinąs dvejopai.
„Negaliu pasakyti apie ką buvo kalbama susitikimuose ir planų nežinau, bet kaip ekonomistas galiu pasakyti, kad per šitą prizmę vertinu teigiamai, bet dėl A.Lukašenkos autokratinio valdymo pasisakau kritiškai ir neigiamai“, – teigė politikas.
Jis tvirtino, kad kiekvienas politikas, turintis didžiulį visuomenės pasitikėjimą, gali būti apkaltintas populizmu.
„Turint didžiausią pasitikėjimą, manau, kad visą laiką bus kaltinimų kiekvienam politikui, kad jis užsiima lyg ir populizmu. Aš manau, kad ji aktyvumą išlaiko tokį, kokį ir demonstravo per rinkimų kampaniją, ir manau, kad kiekvienas politikas, užimantis tokias pareigas, stengsis lūkesčius patenkinti“, – sakė A.Butkevičius.
Anot pašnekovo, D.Grybauskaitė yra aktyvesnė už savo pirmtakus – buvusius prezidentus Algirdą Brazauską ir Valdą Adamkų.
„Lyginant su kitais prezidentais, D.Grybauskaitė buvo aktyvesnė ruošiant įstatymo projektus ir pasisakant įvairiais, netgi ūkiniais, klausimais“, – teigė politikas.
Eligijus Masiulis: prezidentės žodis yra girdimas visuomenėje
Vertindamas D.Grybauskaitės kadenciją, valdančiai koalicijai priklausančių liberalcentristų lyderis Algis Čaplikas teigia abejojantis, ar teisinga buvo valstybės vadovės užsienio politika Rytų kaimynų atžvilgiu.
Tuo metu kito valdančios koalicijos partnerio – Liberalų sąjūdžio – vadovas Eligijus Masiulis sakė, kad prezidentė užsienio politikos klausimu kalba nuosaikiau ir teigia ryškių trūkumų šalies vadovės darbe per pustrečių metų nepastebėjęs.
Pasak A.Čapliko, D.Grybauskaitės prezidentavimo laikotarpiu Lietuva „naujų draugų neįsigijo ir naujų priešų neįsigijo, galėjome paieškoti daugiau draugų“.
 |
| Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Eligijus Masiulis |
„Ar tikrai tas požiūris į Rytų kaimynus, kokį mes demonstruojame, buvo labai teisingas, šiandien sunku pasakyti, nes praėjo labai nedaug laiko. Bet kad jis kol kas nepasitvirtina – suartėjimas su kaimynais – irgi yra, deja, faktas. Tą reikia pripažinti. (...) Sutarimo ieškojimas, politikos ekonomizavimas nedavė reikiamų rezultatų. Bent jau kol kas to nematyti – dujas perkame brangiausiai vis tiek, nuolatinės problemos su mūsų vežėjais, nuolatinė tam tikra įtampa su kaimynais“, – BNS sakė Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) vadovas.
Liberalų lyderis ir susisiekimo ministras E.Masiulis taip pat atkreipė dėmesį į prezidentės užsienio politiką, bet suabejojo, ar jos veikla šioje srityje įvardintina kaip trūkumas.
„Ryškių minusų nematau, galbūt (...) nėra iki galo išryškinti užsienio politikos kontūrai. Gal ne minusas čia, o tokia taktika galbūt, tokia prieiga prie šių klausimų“, – svarstė jis.
E.Masiulio nuomone, D.Grybauskaitė nuo savo pirmtakų skiriasi tuo, kad rūpinasi ne tik užsienio politika, bet yra aktyvi sprendžiant vidaus politikos klausimus.
„Prezidentė atlieka ne tik tradiciškai nusistovėjusias prezidento funkcijas – reprezentuoja valstybę, užsienio politiką ir rūpinasi krašto apsauga, bet iš tikrųjų prezidentė yra labai aktyvi sprendžiant arba inicijuojant sprendimus vidaus politikoje. Šiuo atveju tai pasireiškia ir per įvairias įstatymų leidybos iniciatyvas, ir per Vyriausybės darbo vertinimus, kontrolę. Tai požymis, kuriuo nepasižymėjo ankstesni prezidentai“, – sakė jis.
Dar vienas D.Grybauskaitės darbo skirtumas nuo pirmtakų, anot E.Masiulio, yra tai, kad „praėjus pusei kadencijos, išlaikytas toks aukštas ir stabilus pasitikėjimas visuomenėje ir tai, kad prezidentės žodis yra girdimas visuomenėje“.
„Maloni išimtis, nes visų ankstesnių kadencijų prezidentų populiarumas ir įtaka visuomenėje kadencijai einant po truputį mažėdavo. Šiuo atveju D.Grybauskaitės kadencija pasižymi tuo paradoksu, kad tikrai įtaka nėra sumažėjusi, o kai kuriais atvejais ir padidėjusi“, – teigė susisiekimo ministras.
Abiejų liberalių partijų vadovai kaip prezidentės darbo privalumus įvardijo ir tai, jog ji yra nepartinė, į Lietuvos politiką atėjo iš Briuselio, kur iki tol dirbo eurokomisare.
„Iš dalies ir gerai, čia yra privalumas – kitoks požiūris į mūsų partinę politinę sistemą, ir tai yra į naudą“, – teigė A.Čaplikas.
„Prezidentė vertinama ne tik Lietuvos visuomenės, bet ir regiono bei Europos kontekste. Šiuo atveju jos požiūris, nuomonė, nepaisant to, kad Lietuva kaip valstybė nėra labai įtakinga tarptautinėje erdvėje, jos ankstesnis įdirbis būnant eurokomisare duoda, matyt, tą rezultatą“, – sakė E.Masiulis.
Liberalų sąjūdžio vadovas tvirtino manantis, jog tai, kad prezidentė nepriklauso jokiai partijai ir „nėra aiškiai susiformavusi kaip vienos politinės krypties veikėja“, susiję su jos „populiarumo visuomenėje receptu“. Tačiau jis neigė matantis čia populizmo apraiškas.
 |
| Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Algis Čaplikas |
„Tai nėra populizmas, tai yra greita reakcija į įvairius Lietuvos politikos įvykius, gebėjimas iš tikrųjų pataikyti į aktualias visuomenei temas, yra pagaliau gebėjimas trumpai, aiškiai ir konkrečiai formuluoti savo požiūrį ir išlaikyti tą susiformavusį griežtą įvaizdį“, – aiškino E.Masiulis.
A.Čapliko nuomone, „visų politikų veiksmai yra kupini populizmo“.
„Tik kur ta riba baigiasi ir kada atsiranda nekenkimas? Niekada politikai neveikia žudydami save – veikė, veikia ir veiks kalbėdami tautai. Kartais mes nesuprasdavome prezidentės, kaip ir prezidentė nuoširdžiai nesuprasdavo mūsų, ir čia įvykdavo nesusikalbėjimas“, – kalbėjo jis.
Nepaisant nesusikalbėjimo atvejų, LiCS lyderis teigė vertinantis D.Grybauskaitės paramą valdantiesiems, kai jiems reikėjo priimti sunkius sprendimus.
„Ji nepasidavė tuščiam politikavimui ir esant sunkiam laikotarpiui, palaikė, na, ne palaikė, o netrukdė koalicijai ir Vyriausybei priimti būtinų sprendimų ir ten, kur reikėjo, net paremdavo. O tų sprendimų mums koalicijoje buvo labai daug sunkių ir sudėtingų“, – sakė A.Čaplikas.
Viktoras Uspaskichas: visas šis laikotarpis yra prarastas
Opozicinės Darbo partijos lyderis, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas griežtai sukritikavo D.Grybauskaitę už jos paramą Vyriausybei, kurios ekonominę politiką pavadino pražūtinga.
„Šitoje vietoje visiškas „pravalas“. Niekada negalima sakyti viešai, kad ji kartu su Vyriausybe išgelbėjo Lietuvos ekonomiką ar valstybę nuo bankroto. Jie privedė valstybę iki bankroto. Sakyti, kad ekonomika išgelbėta įklampinus valstybę į skolas ir tris kartus daugiau prasiskolinus per trejus metus nei buvo pasiskolinta per 18 metų? Reikia tylėti“, – BNS penktadienį komentuodamas šalies vadovės veiklą ekonomikoje sakė V.Uspaskichas.
„Dabartinės Vyriausybės politika, kurią ji palaiko, ekonomiškai yra pražūtinga valstybei. Turint tokį moralinį žmonių pasitikėjimą buvo galima ne tik kažką nuveikti, buvo galima labai daug nuveikti. Visas šis laikotarpis yra prarastas“, – teigė darbiečių lyderis.
Jis taip pat aiškino, kad D.Grybauskaitei einant prezidentės pareigas nepagerėjo situacija teisės ir demokratijos srityje.
„Kalbant apie teisinę ir demokratinę valstybę, situacija jai būnant prezidente nepagerėjo. Atvirkščiai, dabar pradėjo eiti informacija, kad kviečiami atskiri teisėjai ir nurodinėjama, kokie turi būti pasiekti rezultatai. Tai visiškai neleistinas dalykas teisinėje valstybėje“, – sakė už finansinius nusikaltimus teisiamos Darbo partijos vadovas, kuris taip pat yra kaltinamasis šioje byloje.
Tačiau, pasak V.Uspaskicho, D.Grybauskaitė suteikė tautai šiuo metu labai reikalingą moralinę paramą.
„Svarbiausia, matyt, ko reikia Lietuvai ir tautai, – patikimo prezidento, patikimo žmogaus, žmogaus, kuriuo tauta norėtų tikėti, atsiremti morališkai. Tai tauta turi. Tai rodo reitingai, ir, aš galvoju, tai yra vienas iš svarbiausių dalykų“, – dėstė politikas.
Pagrindinis D.Grybauskaitės siekis yra būti išrinktai antrajai kadencijai, – sakė V.Uspaskichas.
Vertindamas prezidentės veiklą užsienio politikos srityje, jis pažymėjo, kad Lietuvos vadovė yra neblogai vertinama Europos Sąjungoje, tačiau nesugebėjo išnaudoti savo privalumų siekiant pagerinti santykius su Rusija.
„Man atrodo, D.Grybauskaitė neblogai vertinama Europos Sąjungoje, už jos ribų – sunku pasakyti. Bet mūsų užsienio politika yra tik kalbos, Lietuva nieko negali padaryti ir nieko nepadarys. Galvoju, kad D.Grybauskaitė geriau negu bet kas žino Rusijos mentalitetą. Jai teko pabaigti universitetą Rusijoje, dirbti komunistų partinėje mokykloje. Ji yra viena iš geriausiai žinančių aukščiausių Rusijos vadovų mentalitetą ir siekius. Santykiai galėtų būti ir geresni, bet ji pasiduoda politiniam fonui, kuris jai primetamas, ir nesugeba išvystyti tokių santykių“, – teigė V.Uspaskichas.
Pasak jo, pagrindinis D.Grybauskaitės siekis yra būti išrinktai antrajai kadencijai. Pasak V.Uspaskicho, „turbūt jai pavyks“.
„Viešųjų ryšių buvo labai daug iš jos pusės ir tai natūralus dalykas, tokia politikų prerogatyva“, – teigė Darbo partijos lyderis.
Prezidentės veikla per pusę kadencijos:
Kaip pranešė Prezidentūra, per pusę D.Grybauskaitės kadencijos įvyko 67 užsienio vizitai, priimti 87 užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovai ir aukšti pareigūnai, buvo 171 dvišalis susitikimas su užsienio šalių atstovais. Priimti 51 šalies ambasadorių skiriamieji raštai, paskirti 23 Lietuvos ambasadoriai, pasirašyti 1038 įstatymai, 24 įstatymai grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti, inicijuotas 121 teisės aktas, paskirti 32 valstybės institucijų vadovai ar jų pavaduotojai, paskirti 136 teisėjai, pakeista 14 teismų vadovų.
D.Grybauskaitė penkerių metų kadencijai buvo išrinkta 2009 metų gegužės 17 dieną, ji inauguruota liepos 12-ąją. D.Grybauskaitės kadencija įpusės 2012-ųjų sausio 12-ąją.
