„Emigracija Lietuvoje yra labai didelė, (...) vien per 10 metų mes netekome apie 337 tūkst. gyventojų. Ypač didelė emigracija buvo po įstojimo į Europos Sąjungą (ES)“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė.
Jos teigimu, ekonomikos augimo metais, t.y. 2007–2008-aisiais, lietuvių emigrantų skaičius sumažėjo, o pastaraisiais metais ypač išaugo.
„2010 metai atrodė labai dideli. Kas domėjosi, tikriausiai žino, kad tai ne tik emigracija, tai tiesiog seniau emigravę žmonės deklaravo išvykimą dėl sveikatos draudimo, tačiau šių metų duomenys rodo, kad emigracija toliau yra pakankamai didelė“, – kalbėjo A.Sipavičienė.
Šių metų statistika, anot Tarptautinės migracijos organizacijos atstovės, rodo, kad per aštuonis mėnesius emigravo 40 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Pasak jos, duomenys rodo, kad Lietuva jau dešimtmetį yra tarp pirmaujančių ES valstybių pagal emigracijos mastus 1 tūkst. gyventojų. Lietuvos neto migracijos skaičius – imigrantų ir emigrantų skaičiaus skirtumas tūkstančiui gyventojų – 2010 metais buvo -23,5 ir tai buvo didžiausias neigiamas rezultatas ES.
Emigruoja, A.Sipavičienės teigimu, daugiausia 25–34 metų amžiaus gyventojai.
„Matosi, kad mes prarandame jaunimą ir kyla klausimas, ar mes neprarandame ateities (..) Lietuvoje, jeigu imtume visus gyventojus, apie 30 proc. norėtų emigruoti, o jeigu pasižiūrėtume jaunimą, skaičius artėja prie 60 proc., ir emigruoti ne trumpam, o ilgesniam laikui“, – kalbėjo A.Sipavičienė.
Jos teigimu, pagrindinės yra ekonominės priežastys, t.y. 85 proc. išvykusiųjų iki išvykimo buvo bedarbiai metus ir ilgiau, tačiau emigruojama ir dėl studijų, socialinio nesaugumo, šeimos aplinkybių, karjeros galimybių.
Atlyginimų atžvilgiu, dauguma išvykstančiųjų, kaip sakė Tarptautinės migracijos organizacijos atstovė, veikiausiai pasiekia savo tikslų, nes piniginės perlaidos per 2010 metus siekė per 4 mlrd. litų, ir tai atitinkamai prilygo ketvirtadaliui išmokėto Lietuvos darbo užmokesčio. Ši suma taip pat prilygsta biudžeto išlaidoms švietimui.
Roterdamo Erasmus universtiteto tyrimas, anot A.Sipavičienės, parodė, kad emigravusiųjų iš Lietuvos laimės rodiklis yra mažesnis, nei iš kitų šalių, pavyzdžiui, Norvegijos ir Airijos, tačiau lietuviai laimę esą randa. Lietuvos laimės indeksas siekia 7,2. Tuo tarpu Norvegijos – 7,9, Airijos – 7,6, Jungtinės Karalystės – 7,1 ir t.t.
Didžiosios Britanijos Leičesterio universiteto profesorius Davidas Bartramas teigė, kad uždirbamų emigrantų pinigų kiekis dažnai nereiškia, kad jie dėl to tampa laimingesni.
„Yra ryšys tarp laimės ir pinigų. Bendrąja prasme, turtingesni žmonės yra laimingesni už ne tokius turtingus, bet egzistuoja paradoksas, kad per ilgesnį laiką didesnės pajamos neatneša žmogui daugiau laimės“, – tvirtino D.Baltramas.
Be to, atliktas tyrimas parodė, kad emigrantai turtingesnėse šalyse yra mažiau laimingi nei tose šalyse gimę gyventojai, o grįžę į gimtą šalį, emigravusieji yra mažiau laimingi negu gyvenantys tėvynėje. To priežastis yra finansiniai lūkesčiai. Pasak jo, pavyzdžiui emigravusieji į JAV, jaučiasi mažiau laimingi negu tiek pat vidutiniškai uždirbantys JAV gimę žmonės, nes jie nori vis daugiau. Taip pat nutinka ir su grįžusiais, kurie gauna tiek pat vidutiniškai kaip ir jų tautiečiai gimtinėje.
„Kai žmonės emigruoja, per daug pabrėždami uždarbį, norą uždirbti daugiau, mes tai vertiname kaip klaidą (...) Emigracija priklauso tai sričiai, kai negali būti akcentuojamas vien didesnių pajamų klausimas“, – kalbėjo Didžios Britanijos mokslininkas.
Anot jo, visada vertinant laimę, reikia atsižvelgti į tokius faktorius, kaip partnerio, sutuoktinio buvimas kartu, sveikata, užimtumas ir religija. Migracija yra dažnai susijusi su vienu iš šių faktorių aukojimu.
