Lietuva ir kitos Baltijos šalys siekia, kad jose dislokuotus NATO batalionus pakeistų brigados, tačiau procesas gali užtrukti ne vieną mėnesį ar net ne vienerius metus – tiek dėl ribotų sąjungininkų galimybių, tiek ir pačių Baltijos šalių ribotos infrastruktūros priimti karius nuolatiniam dislokavimui.
Aljanse taip pat peržiūrimi Baltijos šalių gynybos planai, tariamasi dėl papildomų oro gynybos pajėgumų, karinių laivų Baltijos jūroje ir reagavimo tempo.
„Mes niekada nesidalijame operacinių planų detalėmis. Tačiau galiu jus patikinti, kad jau dešimtmečius sugebame apsaugoti su Rusija besiribojančias šalis, koreguodami savo buvimą atsižvelgiant į grėsmės vertinimą. Tai darėme anksčiau ir darysime tai vėl“, – sakė J.Stoltenbergas.
Aljansas „gerokai sustiprins“ savo gynybą Rytų Europoje, sakė jis ir pažadėjo, kad Rusija negalės užimti Estijos sostinės Talino, „lygiai taip pat, kaip ji negalėjo užimti Kirkeneso miesto Norvegijos šiaurėje ar Vakarų Berlyno šaltojo karo metais“.
J.Stoltenbergas sakė, kad naujojoje NATO strateginėje koncepcijoje Rusija bus įvardyta kaip „tiesioginė ir neatidėliotina grėsmė mūsų saugumui“.
Interviu NATO vadovas taip pat buvo paklaustas apie Rusijos grasinimus Lietuvai dėl prekių gabenimo į Karaliaučiaus sritį.
J.Stoltenbergas sakė, kad nesiima spėlioti, ar Rusijos grasinimais siekiama sutrikdyti NATO aukščiausiojo lygio susitikimą, ar tai tik atsitiktinumas, tačiau grasinimai „primena mums kai ką, ką mes labai gerai žinome“.
„Nesvarbu, ar tai vyksta prieš pat NATO aukščiausiojo lygio susitikimą, ar po jo, ar ilgai po jo, tai nekeičia tikrovės“, – sakė jis.
„Turime būti pasirengę“, – teigė J.Stoltenbergas.
Prieš pusantros savaitės įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą, taip pat nurodė tai padariusi remdamasi EK išaiškinimu.
Maskva sako, kad tranzito ribojimais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai ir pagrasino atsaku.
Reaguodama į situaciją, Europos Komisija šiuo metu rengia atnaujintas gaires dėl sankcijų.
