Šauktinių skaičius kasmet drastiškai mažėja
Lietuvos kariuomenės Karinių viešųjų ryšių skyrius informavo, kad šiemet šaukimus tarnauti gavo 313 jaunuolių, registruotų Kėdainių rajono savivaldybėje.
Tai yra gerokai mažesnis skaičius nei pernai, kai pašaukta buvo geru pusšimčiu daugiau.
2023 metais šauktinių sąrašuose atsidūrė 436 jaunuoliai iš Kėdainių rajono, o iš jų realiai tarnybą atliko 98 jaunuoliai.
2022 metais karo prievolę atliko 152 kėdainiečiai.
Akivaizdu, kad tiek šaukiamų, tiek iš tiesų tarnaujančių jaunuolių skaičius Kėdainiuose kasmet mažėja pakankamai drastiškai.
Akivaizdu, kad tiek šaukiamų, tiek iš tiesų tarnaujančių jaunuolių skaičius Kėdainiuose kasmet mažėja pakankamai drastiškai.
Tiesa, galima pasidžiaugti tuo, kad 9 kėdainiečiai šiemet jau pareiškė norą atlikti privalomąją karo tarnybą savanoriškai.
Trečdalis netiko tarnybai dėl prastos sveikatos
Vengiantiems tarnybos gresia administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Ne taip jau retai nutinka taip, kad jaunuoliai kartais nueina tolimą kelią, įrodinėdami savo sveikatos problemas, dėl kurių jie pripažįstami netinkamais tarnybai.
Be abejonės, yra jaunuolių, kurių sveikata iš tiesų nėra tokia, kokios reikėtų, vis dėlto anokia paslaptis, kad kokia nors sveikatos problema yra „saugiausias“ būdas išvengti karinės tarnybos prievolės.
Štai pernai iš 372 pašauktų kėdainiškių, netinkamais tarnybai dėl sveikatos buvo pripažinti net 113 asmenų.

Ar tai rodo, kad mūsų jaunimo sveikata iš tiesų yra tokios blogos būklės? O gal nenoras tarnauti verčia prikurti sveikatos problemų, kurios šiaip jau gal net neegzistuoja?
„Karo prievolininkas, įrašytas į kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašą, privalo nurodytu laiku atvykti pasitikrinti sveikatos į Karinę medicinos ekspertizės komisiją, kuri įvertina jo sveikatos būklę ir priima nutarimą dėl tinkamumo karo tarnybai.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad atliekant medicinos ekspertizę, individualiai tikrinama bei vertinama kiekvieno karo prievolininko sveikatos būklė: vykdomas objektyvus ištyrimas, atliekami laboratoriniai tyrimai, susipažįstama su karo prievolininko susirgimų ir ligų istorija. Dažniausiai karo prievolininkai pripažįstami netinkamais tarnybai dėl nustatytų psichikos sutrikimų, vidaus, širdies ir kraujagyslių ligų“, – komentavo LR kariuomenės atstovai.
Kaip nurodė buvęs krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, iš visų pašauktų jaunuolių, kurie pripažįstami netinkami tarnybai dėl sveikatos priežasčių, apie pusę atvejų sudaro psichikos sveikatos problemos.
Tačiau čia iškyla klausimas – jei asmuo yra laikomas netinkamu karo tarnybai dėl psichikos problemų, kodėl jis gali būti tinkamas, tarkime, vairuoti automobilį? Juk automobilis, valdomas nestabilaus asmens, yra kuo tikriausias ginklas, galintis pražudyti ne vieną gyvybę.
„Čia yra vieta simuliavimui. Ne vieną kartą teko girdėti ir tokie faktai žinomi, kai jaunuoliai atvažiuoja su BMW į medicininę komisiją, praeina tą komisiją, yra pripažįstami turintys psichikos problemų ir tada išvažiuoja su tuo BMW. Tai gal kažką reikėtų padaryti, kad tas žmogus, jeigu jis netinkamas karinei tarnybai dėl psichikos problemų, tai gal jam negalima duoti ir vairuotojo pažymėjimo?“ – sako buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius.
Karo tarnybos vengimas gali užtraukti ir baudą, ir laisvės atėmimą
Lietuvos kariuomenė taip pat informavo, kad gana solidi dalis į sąrašą patekusių jaunuolių gyvena užsienyje.
2023 metais iš viso karo prievolininkų sąrašo deklaravę gyvenamąją vietą užsienyje sudarė 33 proc., 2024 metais – 27 proc. jaunuolių.
Kėdainių karo prievolės ir komplektavimo poskyrio duomenimis, šaukimus į kariuomenę pernai gavo apie 10 proc. krašto jaunuolių, deklaravusių savo gyvenamąją vietą užsienio šalyje.
Tiesa, tai, kad asmuo gyvena užsienyje, jo neatleidžia nuo pareigos Tėvynei. Dėl to net ir tie, kurie deklaravo savo gyvenamąją vietą svečioje šalyje, turi pasitikrinti, ar nėra įtraukti į karo prievolininkų sąrašus, o radę savo pavardę, privalo susisiekti su karo prievolės ir komplektavimo tarnybos teritoriniu padaliniu. To nepadarius, laukia nemenki nemalonumai.
„Jeigu karo prievolininkas iki jam nurodytos datos nesusisiekia, jam gali būti pradedama administracinė teisena ir gali būti paskirta piniginė bauda nuo 60 iki 210 eurų.
Už neatvykimą į privalomąją karo tarnybą, gali būti paskirta bauda nuo 280 iki 450 eurų. Pažeidimams kartojantis, už šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimą gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė ir gali būti skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų“, – akcentuoja Lietuvos kariuomenė.
Pernai net 166 Kėdainiuose registruotiems jaunuoliams buvo pradėta administracinė teisena dėl vengimo tarnauti.
Svarbu ir tai, kad baudos skiriamos gali būti už akių, o sumokėjus baudą, karo prievolė niekur nedingsta.
Nuo kitų metų šaukimus gaus moksleiviai
Iš tiesų priežastys, dėl ko jaunuoliai vengia karinės tarnybos, būna įvairios, ir kai kurios jų – visiškai suprantamos. Studijuojantiems, mokslo laipsnio siekiantiems, dirbantiems, jaunas šeimas turintiems vaikinams ir vyrams devynių mėnesių pertrauka iš tiesų kartais gali padaryti nemažai problemų.
Tad jau seniai sklandęs siūlymas į kariuomenę pašaukti jaunuolius iš karto po mokyklos baigimo pagaliau įgavo realų vaizdą. Tokiu atveju vaikinams ne tik nebus sutrukdytos studijos, bet ir bus pakankamas laiko tarpas apmąstyti, ko jie iš tiesų nori gyvenime. Esą po mokyklos baigę karinę tarnybą, tvirčiau žinodami, ko nori, galės toliau siekti savo gyvenimo tikslų.
Kol kas, tiesa, iki galo nėra aiški tvarka, kaip viskas vyks, mat nėra poįstatyminių aktų, tačiau bendras lūkestis yra tas, kad privalomąją karo tarnybą atliks daugelis 18-19 metų vaikinų, ir, žinoma, jei to nori pačios, tokią tarnybą galės atlikti ir merginos.
„Nuo 2026 metų keisis karo prievolininkų sąrašo sudarymo tvarka. Poįstatyminiai aktai dar neparengti, todėl tiksliai atsakyti negalime, tačiau, pagal Karo prievolės įstatymo redakciją nuo 2026 metų jau yra aišku, kad į sąrašą bus įtraukiami paskutinių klasių moksleiviai, kurie pabaigę mokyklą bus kviečiami atlikti tarnybos prioriteto tvarka.
Įstojusiems į aukštąsias mokyklas tarnyba tais metais nebus atidedama“, – aiškino Lietuvos kariuomenė.
Suprasti akimirksniu
- 2025 metų sausio 9 dienos duomenimis Lietuvoje yra apie 31 tūkstantį (30 276) aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių.
- Vadovaujantis Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymu į atsargą išleidžiami kariai įtraukiami 15 metų į aktyvųjį rezervą, šiuo laikotarpiu kariai dalyvauja pratybose ar mokymuose nuo 20 iki 60 dienų.
- Karinių vienetų vadai aktyviojo rezervo karių mokymų ir pratybų laikotarpius nustato karinio vieneto karinio rengimo plane bei atsižvelgdami į pratybų ar mokymų poreikius, atrenka numatomus pašaukti kariniam vienetui priskirtus aktyviojo rezervo karius.
- Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba, atsižvelgdama į pagrindinių karinių vienetų pateiktą informaciją, organizuoja aktyviojo rezervo karių šaukimą į mokymus ir pratybas.
- Kasmet šaukiama virš 3 tūkst. aktyviojo rezervo karių.