Su Kauno savivaldybe sutartį pasirašiusios bendrovės „Kelių remonto grupė“ darbininkai, dar nepradėję lopyti duobių, jau dirba miesto gatvėse. Aštriausias ir giliausias duobes skubiai užpilti skalda bei asfalto drožlėmis kelininkus verčia sutartyje su savivaldybe numatyta sąlyga.
„Savivaldybei pateikus užsakymą, jau po 24 valandų po jo pateikimo visa atsakomybė dėl trečiųjų asmenų patirtos žalos pereina rangovui“, – paaiškino Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis, neslėpęs, jog imtis tokios praktikos savivaldybę privertė jos pečius užgulę vairuotojų ieškiniai dėl žalos atlyginimo.
Be to, sutartyje su „Kelių remonto grupe“ taip pat numatyta, jog jei užlopyta duobė iš naujo atsivers ateinantį pavasarį, kelininkai ją tvarkyti turės nemokamai.
„Ką rangovui daryti, jeigu per tas 24 valandas užlopyti duobės jam neleidžia oro sąlygos? Čia jau jo reikalas – ar prie duobės pastatyti žmogų, ar apsauginę tvorelę. Rangovas Kauno gatvėse jau ėmėsi priemonių. Jie vykdo duobių priežiūrą ir rūpinasi, kad eismo dalyviai nepatirtų žalos. Mano duomenimis, tikrąjį duobių lopymą jie pradės šiandien“, – tvirtino A.Pakalniškis.
Už vieną kvadratinį metrą – 150 Lt
„Situacija tikrai sudėtinga“, – paprašytas įvertinti miesto gatvių būklę, pareiškė A.Pakalniškis. Nepaisant to, artimiausiu metu bus tvarkomos tik pavojingiausios duobės.
Savivaldybė bendrovei „Kelių remonto grupė“ pateikė užsakymą sutvarkyti 200 kv. m avarinių duobių, esančių pagrindinėse miesto gatvėse. Pasak Miesto tvarkymo skyriaus vadovo, smulkesnės duobės bus tvarkomos pavasarį – tuomet ir darbų įkainiai mažesni, ir darbų kokybė geresnė. Pavojingiausių duobių lopymas miesto savivaldybei kainuos maždaug 30 tūkst. Lt. Anot A.Pakalniškio, kelininkai per vieną pamainą suspėja užlopyti nuo 30 iki 60 kv. m duobių, tad jų tvarkymas tikrai užtruks iki kitos savaitės.
Reikia esminės rekonstrukcijos
„Čia yra tik kosmetika“, – taip pavojingiausių duobių lopymą įvertino bendrovės „Laboratorinių bandymų centras“ direktorius Gediminas Kunčinas. Su Kauno savivaldybe bendradarbiaujantys mokslininkai, pernai pradėję tirti miesto gatvių būklę, išvydo kraupų vaizdą.
„Mes tikrinome apatinio sluoksnio, pagrindų atsparumą. Daugumoje vietų – labai blogi rezultatai. Didžiausiose gatvėse rodikliai tokie, kokie būna kvartalinėse gatvelėse. Taip pat tikrinome skaldos sluoksnio ir šalčio atsparumo sluoksnio storį. Skaldos sluoksnis naujuose keliuose paprastai būna bent 24 cm storio, o mes daugelyje vietų radome tik 10 cm. Šalčio atsparumo sluoksnio daug kur neradome visai. Daugelis gatvių tiestos dar senais laikais, prieš 20–30 metų. Reikia nepamiršti ir to, kad eismo sąlygos dabar yra kur kas intensyvesnės, o apkrovos – didesnės“, – tvirtino G.Kunčinas.
