Dabar populiaru
Publikuota: 2020 kovo 18d. 06:24 , Atnaujinta: 2020 kovo 18d. 11:01

Iš Vokietijos traukiniu į Kauną atvyko 61 keleivis, o 51 atvažiavo konvojumi iš Lenkijos

Į Kauną atvyko traukinys iš Vokietijos
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Į Kauną atvyko traukinys iš Lenkijos

Ankstų trečiadienio rytą iš Frankfurto prie Oderio į Kauną atvyko traukinys, atvežęs prie Vokietijos ir Lenkijos sienos įstrigusius lietuvius, baltarusius, ukrainiečius, latvį. Iš viso atvyko 61 žmogus, iš jų – 35 Lietuvos piliečiai. Į Lietuvą iš Lenkijos ankstų trečiadienio rytą taip pat įvažiavo šeštasis konvojus su Lietuvos ir kitų šalių piliečiais. Konvojų sudarė sudarė 11 transporto priemonių – 51 asmuo. Pranešama, kad vėl išaugo vilkikų eilės pasienyje su Lenkija. Trečiadienį grįžta lietuviai iš Tenerifės.

.

Traukinys į Kauną įriedėjo apie 5 valandą 30 minučių. Kauno geležinkelio stotyje jau būriavosi sutiktuvėms pasiruošusios tarnybos – valstybės sienos apsaugos darbuotojai, visuomenės sveikatos centro specialistai, stoties darbuotojai ir apsauga.

Visi praėjimai ir tuneliai buvo atitverti. Kitais traukiniais atvykę keleiviai buvo nukreipiami eiti ne per požeminę perėją, o pro kitą praėjimą stoties dešinėje pusėje.

Pirmiausiai buvo patikrinta keleivių sveikata, surinkti duomenys kur gyvena. Tik paskui buvo leista žmonėms išlipti iš traukinio. Jie grupelėmis buvo išvedami į autobusus, kurie žmones pargabens saugiai namo.

Traukinyje buvo užsienio šalių piliečių (baltarusių, ukrainiečių ir vienas latvis), jų tolimesnė kelionė koordinuojama su ambasadomis.

Po maždaug valandą trukusios keleivių išlaipinimo procedūros visi tuneliai ir praėjimai, kuriais ėjo traukiniu atvykę žmonės palikti uždaryti dezinfekcijai.

Pasak Lino Baužio, „Lietuvos geležinkelių“ grupės bendrovės „LG keleiviams“ generalinio direktoriaus, viskas pavyko labai sklandžiai, duomenų, kad traukinyje būtų sergančių žmonių, specialistai nenustatė.

Šimtai lietuvių parskraidinami iš Tenerifės

Šimtai lietuvių trečiadienį dviem užsakomaisiais skrydžiais turėtų grįžti iš Tenerifės į Vilnių.

Skrydį suorganizavo Lietuvos vyriausybė kartu su kompanija „Tez Tour“. Du skrydžiai yra numatyti iš Tenerifės pietinio oro uosto po vidurdienio vietos laiku, Vilniaus oro uoste jie turėtų nusileisti prieš 21 val. vakare.

Kaip BNS informavo „Tez Tour“ atstovė Inga Aukštuolytė, iš viso per abu skrydžius lėktuvuose yra 360 vietų, ar tilps ir daugiau keleivių, priklausys nuo bendro svorio lėktuvuose. Pirmadienio 10.50 val. duomenimis dar buvo likę 18 laisvų vietų.

Skrydžiai yra mokami, bilietas kainuoja 500 eurų.

Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, šioje Ispanijai priklausančioje saloje prie Afrikos yra per 600 lietuvių.

Keli tūkstančiai lietuvių pastarosiomis dienomis paprašė valstybės pagalbos grįžti į tėvynę, Europos valstybėms drastiškai apribojus judėjimą, siekiant sulėtinti naujojo koronaviruso plitimą.

Ketvirtadienį į Vilnių lietuviai specialiu reisu galės parskristi iš Valensijos, penktadienį ir šeštadienį – iš Paryžiaus.

Rūšiavimas:
Naujausi Viršuje
Naujausi Apačioje

Už karantino režimo taisyklių nepaisymą gresia baudos

10:54

Asmenims, grįžusiems iš užsienio, privaloma izoliuotis, t. y. nepalikti namų ar kitos izoliavimosi vietos, nevaikščioti į parduotuves, nepriiminėti svečių ir laikytis kitų nustatytų apribojimų.

Atkreiptinas dėmesys, kad privačiajam sektoriui organizuoti darbą ir klientus aptarnauti nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas atlikti darbo vietoje, tik rekomenduojama, o ne privaloma. Todėl statybininkai ar kelininkai ir toliau gali vykdyti pradėtus darbus, jeigu nuspręsta, kad tai yra būtina ir užtikrinamas darbuotojų ir visuomenės saugumas (laikantis saugaus atstumo tarp žmonių, sugriežtinus higienos taisyklių laikymąsi). 

„Gavus pranešimų apie tai, kad asmenys pažeidžia izoliavimosi taisykles, t. y. vaikšto tarp žmonių gatvėmis ir taip kelia grėsmę visuomenei dėl koronaviruso išplitimo rizikos, ar įmonės, kurių veikla yra draudžiama karantino laikotarpiu, nepaiso šių draudimų, talkinant policijai pirmiausia sudrausminami, primenamos taisyklės ir nurodoma jų laikytis“, – teigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotojas Raimondas Vaidginas.

Jeigu šie nurodymai nevykdomi, t. y. žmogus nesutinka likti namuose ar įmonė nesutinka nutraukti draudžiamos veiklos vykdymo, bus taikoma administracinė atsakomybė (įspėjimas ar bauda) už pareigūnų nurodymų nevykdymą ir už karantino režimo taisyklių pažeidimą.

Pasak direktoriaus pavaduotojo, visgi šiuo metu visi NVSC veiksmai pirmiausiai nukreipti į epidemiologinį židinio tyrimą, t. y. į sąlytį su sergančiuoju turėjusių asmenų išsiaiškinimą bei viruso įvežimo į šalį sustabdymą (darbą oro, jūrų uostuose, pasieniuose). Tad bausti neskubama, pirmiausia prašoma supratingumo, susitelkimo ir visų bendro tikslo  paisymo.

Dėl koronaviruso karantinavusis daliai medikų, Panevėžio ligoninė sako užtikrinanti darbą

10:27

Respublikinėje Panevėžio ligoninėje dėl kontakto su koronavirusu izoliavosi apie 50 darbuotojų, tačiau dėl to įstaigos darbas nesutriko, teigia ligoninės atstovas spaudai Vytautas Riaubiškis.

„Personalas pergrupuotas, randami vidiniai resursai, darbas sustyguotas ir vyksta taip, kaip privalo vykti“, – BNS teigė V.Riaubiškis.

Antradienį patikrinus apie 50 ligoninės personalo mėginių dėl koronaviruso, visi jie buvo neigiami. 

Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr./Respublikinė Panevėžio ligoninė
Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr./Respublikinė Panevėžio ligoninė

Medikai dėl COVID-19 tirti po to, kai buvo nustatyta, jog į ligoninę paguldytas iš Pietų Afrikos Respublikos grįžęs pacientas serga naujuoju koronavirusu.

Per 60-ies vyras gydytas neizoliuotose patalpose, virusas jam nustatytas antradienio naktį, jis izoliuotas.

Pasak ligoninės atstovo, paciento būklė trečiadienio rytą yra nepakitusi išlieka sunki. 

Pasak V.Riaubiškio, nepaisant to, vadovaujantis nustatyta tvarka visi minėti 50 darbuotojų lieka dviems savaitėms izoliavęsi, vėliau jiems bus atliekami pakartotiniai tyrimai. 

Iš viso respublikinėje Panevėžio ligoninėje dirba apie 2000 darbuotojų, apie 400 iš jų – medicinos personalas. V.Riaubiškis patikino, kad tik dalis asmenų, kurie izoliavosi, buvo medikai.

Lietuvoje kol kas patvirtinti 26 koronaviruso atvejai, viena susirgusioji pasveiko. 

Vilkikų eilės Lietuvos ir Lenkijos pasienyje vėl išaugo

10:25

Vilkikų eilės Lietuvos-Lenkijos pasienyje vėl išaugo beveik dukart, be to, eilės auga ir antradienį atidarytame Lazdijų kontrolės punkte. Pasienyje su Baltarusija eilės taip pat yra ilgesnės nei įprastai.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovo Roko Pukinsko teigimu, Kalvarijos-Budzisko pasienio punkte apie 10 valandą ryto eilės siekė apie 35 kilometrus, Lazdijų-Ogrodniki punkte – apie 4 kilometrus.

Anot jo, labai tikėtina, kad eilių ilgis nuolat svyruos. 

„Visiškai tikėtina, kad transporto priemonių srautai banguos. Vakar buvo 45-50 kilometrai, šįryt 20 kilometrų, dabar 35 kilometrai“, – BNS sakė R.Pukinskas.

„Krovinių vežimas neribojimas, todėl tikėtina, kad vežėjai nuo ryto išsiruošė savais numatytais maršrutais. Ir toks eilės ilgio svyravimas, tikėtina, išliks“, – teigė jis.

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius sako, kad situacija trečiadienį šiek tiek geresnė nei antradienį. Anot jo, sklandžiau vyksta ir vežėjų patikra.

„Kiek man yra žinoma, darbuotojai, patys lenkai, jau šiek tiek įgūdžių įgavo. Vežėjai iš anksto pildo anketas ir galbūt pats procesas, temperatūros matavimas yra pagreitintas“, – BNS sakė M.Atroškevičius. 

Anot jo, didžioji dalis laukiančiu vilkikų yra su kroviniais, laukia ir lietuvių, ir latvių, ir estų vežėjai.

Lietuva ir Lenkija uždarė valstybių sienas užsieniečiams, siekdamos sulėtinti koronaviruso plitimą, bet krovininiai automobiliai praleidžiami.

Pasak R.Pukinsko, pasienyje su Baltarusija eilės taip pat yra ilgesnės nei įprastai, bet pailgėjimas „nėra dramatiškas“.

„Medininkų pasienio punkte ryte išvykti laukė apie 400 vilkikų, į Lietuvą įvažiuoti laukia daugiau nei 500“, – sakė VSAT atstovas.

Mobilūs COVID-19 patikros punktai Vilniuje kol kas nestartuoja, laukiama SAM nurodymų

09:42 Atnaujinta: 10:09

Mobilūs koronaviruso patikros punktai Vilniuje trečiadienį kol kas nepradės veikti, nes laukiama  nurodymų ir leidimo iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), BNS sakė sostinės savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis. 

„Panašu, kad šiandien nebus, nes vakar vėlai vakare Sveikatos apsaugos ministerija atsibudo, kad jiems reikia visokių apmokymų padaryti ir panašiai“, – BNS trečiadienį sakė P.Poderskis. 

Vilniaus savivaldybė anksčiau skelbė, kad jau trečiadienį sostinėje pradės veikti pirmi du iš trijų suplanuotų mobilių punktų koronaviruso ėminiams rinkti.  

Anot P.Poderskio, savivaldybė yra visiškai pasiruošusi pradėti patikros punktų veiklą.

„Mes buvome išsiaiškinę, kaip dirbti ir susikoordinavom su Registrų centru dėl e-sveikatos sistemos, buvo daug darbų tą procesą paleisti, nes laboratorijos, kurios atlieka tyrimus, nebuvo pajungtos prie sistemos. Suprantu, kad SAM nori pavairuoti. Mes gavom užduotį, ta priėmėm labai rimtai, mes pasiruošę vykdyti. Esame lenktynėse su laiku, kuo greičiau testuosi, tuo geriau suvaldysi“, – sakė P.Poderskis. 

Pirmasis mobilus punktas Vilniuje įrengtas „Statyk ir važiuok“ automobilių stovėjimo aikštelėje (Savanorių pr. 124), antras – „Statyk ir važiuok“ automobilių stovėjimo aikštelėje V.Gerulaičio 1 g. priešais verslo centrą „Technopolis“. Esant reikalui bus parengtas ir trečiasis – automobilių stovėjimo aikštelėje prie Valakampių 1-ojo paplūdimio.

Klaipėdos meras: stabdo biurokratinės kliūtys

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sako, kad mobiliesiems punktams neduodamas leidimas pradėti darbą dėl biurokratinių kliūčių Vilniuje.

„Ko trūksta, klauskite ne mūsų, o ministerijoje. Kažkas ministerijoje pabudo, kad trūksta kažkokių reglamentavimų ir tvarkų ir negalime atidaryti, tokią informaciją turiu. O kadangi matau, kad ministras labai jautriai reaguoja į bet ką, kas meta plunksnelę ant munduro, tai nesiimu komentuoti. Tiesiog nėra leidimo pradėti punktų veiklai, nors viską pasiruošta padaryti“, – BNS trečiadienį sakė jis.

„Tegul pasižiūri į save, tegul savo namų darbus daro, o ne kitus tikrina“, – kalbėjo uostamiesčio vadovas.

Esame lenktynėse su laiku, kuo greičiau testuosi, tuo geriau suvaldysi, – sakė P.Poderskis. 

Anot mero, taip pat nėra aišku, kiek ilgai užtektų suteikiamų medikams skiriamų apsaugos priemonių, taip pat priemonių patiems koronaviruso testams atlikti.

„Klausimas, ne ar užtenka, bet kiek ilgai užteks. Viskas priklausys nuo to, kaip intensyviai tai bus naudojama. Šiandieninėmis apkrovomis, sakykime, užteks nuo septynių iki dešimt dienų. Jei apkrovos didės, natūralu, laikas gali mažėti. Dabar visi raportuoja, kad kažkas kažką nupirko ar jau surado. Bet klausimas – kada tas atvyks į Lietuvą. Ne tik terpės, reagentai, bet ir respiratoriai, kurie reikalingi medikams tiesiogiai dirbant“, – pastebi V. Grubliauskas.

Klaipėdoje mobilus punktas įrengtas aikštelėje prie „Švyturio“ arenos (Dubysos g. 10).

Kaunas: esame pasiruošę

Kauno savivaldybės atstovai teigia, jog yra pasiruošę pradėti patikrinimus, tačiau laukia reikiamų priemonių.

„Mes pasiruošę. Kada gauname terpes imti mėginėliams ir apsaugos priemones, tada galime ir pradėti. Tai galime pradėti bet kada“, – BNS sakė Kauno poliklinikos direktorius Paulius Kibiša.

Jis teigia, kad šiuo metu laukiama žinių iš Sveikatos apsaugos ministerijos, kada Kauną galėtų pasiekti reikiamos priemonės.

„Mes turime aprašą ir pagal tą aprašą esame pasiruošę dirbti“, – sakė poliklinikos direktorius.

Kauno savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos operacijų centro koordinatorius Paulius Keras sako, kad sprendimą, kada pradėti testavimą, priims ministerija.

„Mes esame pasiruošę ir jokių pretenzijų dėl to, kaip mes esame pasiruošę, neturime, o visas procesas, be abejo, turi jį ministerija galutinai sustyguoti, laukiame sprendimo, kad jau pradedame“, – sakė jis.

Pasak P.Kero, patikros punkto darbo pradžiai reikiamų apsaugos priemonių yra turima, tačiau norint veiklą tęsti, jų reikėtų gauti daugiau.

Kaune punktas įrengtas Kauno kempinge (Jonavos g. 51A).

A.Veryga: šiandien susidėlios

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga trečiadienį teigia, kad ryte bus kalbamasi su visomis savivaldybėmis apie jų pasirengimą dėl mobilių punktų ir tuomet bus sprendžiama dėl leidimų jiems pradėti veikti.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Aurelijus Veryga
Luko Balandžio / 15min nuotr./Aurelijus Veryga

„Jeigu tikrai yra viską susiruošę, jeigu jie turi žmones... Matote, aikštelės juk nepakanka – rasti vietą ir pasistatyti kažkokius stalus – reikia turėti žmones, jie turi būti apmokyti, žinoti, ką ir kaip daryti, reikia turėti pasirūpinus asmens apsaugos priemones tiems žmonėms. Tada mes duodame terpes, tai yra tuos mėgintuvėlius, į kuriuos reikia paimti tyrimą“, – LRT radijui sakė A.Veryga. 

„Nežinau, iki kokio lygio Klaipėda yra pasiruošusi, bet šiandien mūsų specialistai su visais miestais, kurie turės tas stoteles, nuo pat ryto bendraus, aiškinsis, kokia yra situacija, susidėlios. Kai tik viskas bus pasiruošta, centras, kuris koordinuoja skambučius 1808, gaus ženklą, kad viename ar kitame mieste galima registruoti tuos pacientus“, – pridūrė ministras.

SAM skelbė, kad šią savaitę mobilius COVID-19 patikros punktus žadama įrengti dešimtyje Lietuvos miestų. 

Punktuose ėminius tyrimams galės priduoti asmenys, kuriems pasireiškė bent vienas iš koronavirusui būdingų simptomų – staiga pradėjus karščiuoti, kosėti, prasidėjus dusuliui. Taip pat – jei 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios keliavo bet kurioje užsienio šalyje ar po sąlyčio su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 ligos atveju.

Ėminius punktuose galės priduoti tik gavusieji konsultanto siuntimą. Norint priduoti ėminius pirmiausia būtina kreiptis telefonu 1808. Sprendimą dėl siuntimo tirtis pagal pateiktą informaciją priims karštosios linijos konsultantas.

Lietuvos ir Lenkijos pasienyje vilkikų eilės sumažėjo perpus

08:21

Lietuvos ir Lenkijos pasienyje atidarius naują sienos kirtimo punktą, vilkikų eilės pastarąją parą sumažėjo perpus.

Trečiadienio rytą Kalvarijos-Budzisko punkte laukė 20 kilometrų vilkikų eilė, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). 

„Šio ryto duomenimis, išvykti iš Lietuvos per Kalvarijos pasienio punktą laukia 20 kilometrų eilė. Galima sakyti, kad ji sumažėjo šiek tiek daugiau nei dvigubai, palyginti su praėjusios paros padėtimi. Kalvarijoje vakar buvo 47–50 km eilė“, – BNS trečiadienio rytą sakė VSAT atstovas Rokas Pukinskas. 

Antradienį atidarytame kontrolės punkte Lazdijai-Ogrodniki laukia išvykti 5 km transporto priemonių eilė. 

„Tie 5 km, be abejo, yra pasekmė to, kad dalis srauto nuo Kalvarijos pasuko link Lazdijų, kai kas gal naujai atvažiavo“, – sakė R.Pukinskas. 

Jis atkreipė dėmesį, kad šalyje galiojant karantinui per pastarąją parą iš Lietuvos į užsienį neišleisti 98 žmonės, neįleistas 41 asmuo. 

Lietuva ir Lenkija uždarė valstybių sienas užsieniečiams, siekdamos sulėtinti koronaviruso plitimą, bet krovininiai automobiliai yra praleidžiami.

Į Lietuvą atvažiavo šeštasis konvojus su Lietuvos ir kitų šalių piliečiais

08:14

Į Lietuvą iš Lenkijos ankstų trečiadienio rytą įvažiavo šeštasis konvojus su Lietuvos ir kitų šalių piliečiais, pranešė Valstybinės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). 

„Naktį iš antradienio į trečiadienį 3 val. 40 min. į Lietuvą įvažiavo šeštasis konvojus, jį sudarė 11 transporto priemonių – 51 asmuo. Tarp jų yra 32 Lietuvos piliečiai, 12 latvių, po kelis ukrainiečius, baltarusius ir vienas rusas“, – trečiadienį BNS sakė VSAT atstovas Rokas Pukinskas.  

Lenkijos ir Lietuvos sieną vėlų antradienio vakarą kirto dar keli mikroautobusų konvojai, kuriais grįžo Baltijos šalių gyventojai.

Iš viso konvojais į Lietuvą atvyko per 400 žmonių, iš jų apie 260 – Lietuvos piliečiai. 

Lietuviai Vokietijos ir Lenkijos pasienyje strigo, kai Lenkija uždarė šalies sienas dėl koronaviruso plitimo. Situaciją paaštrino lenkų sprendimas konvojumi nepraleisti lengvųjų automobilių.

Jų keleiviams suorganizuotas grįžimas keltu ir traukiniu, bet pasiekti šiuos punktus ilgą laiką buvo sudėtinga dėl užkimštų kelių.

Daryti koronaviruso tyrimus ligoninėms bus leista artimiausiu metu, sako ministras

08:13

Leidimai didžiosioms ligoninėms daryti tyrimus dėl koronaviruso bus duoti artimiausiu metu, teigia sveikatos apsaugos ministras.

„Leidimas ligoninėms daryti testus, jeigu ne vakar buvo pasirašytas tas leidimas, tai manau, kad šiandien tikrai bus pasirašytas“, – trečiadienį LRT sakė Aurelijus Veryga.

Šiuo metu bendrai mėginiai tiriami tik Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje Vilniuje.

Tuo pačiu ministras pabrėžė, kad nebus galima tirti po vieną-du mėginius.

„Galės startuoti su viena sąlyga. Testai bus pradedami daryti tada, kada bus pilnai užkraunama įranga, kad nebūtų atliekama su pustušte įranga“, – teigė ministras.

Anot jo, reagentų kiekis – ribotas, todėl juos reikia panaudoti maksimaliai.

Sveikatos apsaugos ministerija antradienį pranešė, per 10 tūkst. reagentų Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją turėjo pasiekti antradienį, dar 20 tūkst. – kitą savaitę.

Šiuo metu su įvairiais tiekėjais iš viso susitarta dėl 60 tūkst. reagentų pristatymo.

Ministras taip pat trečiadienį sakė, kad Lietuvoje riboti gyventojų išėjimą iš namų kol kas neplanuojama, nes dabar tam nėra reikalo. Anot jo, tokios priemonės būtų imtasi, jeigu koronavirusas imtų smarkiai plisti.

Siekiant stabdyti koronaviruso plitimą Lietuvoje nuo pirmadienio paskelbtas karantinas, anksčiau – ekstremalioji situacija.

Paskutinis atnaujinimas: 2020-03-18 08:13

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min