„Pagal miškininkų patirtį, nudegus miškui, pradeda labai aktyviai veistis grybas, kuris pavojingas sodinukams – jie žus. Būtina palaukti bent metus ir tik tada pradėti atsodinti mišką“, – LRT televizijai sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.
Anot jos, anksčiausiai nudegusį mišką planuojama 2016-ųjų pavasarį, taip pat dar bus sprendžiama, kokius medžius čia sodinti ir kokį plotą palikti plyną.
Šiuo metu miško kirtimo darbus atlieka aukcioną laimėjusi Telšių bendrovė, šalinusi gaisro padarinius ir po 2006-ųjų gaisro Kuršių nerijoje. Ji už šią teisę Kuršių nerijos nacionaliniam parkui sumokėjo per 130 tūkst. litų. Išpjauti medžiai bus panaudoti biokurui, miškas turėtų būti išvalytas iki pavasario.
A.Feser sakė, kad įmonė už šią sumą gaus apie 8000 kubinių metrų medienos, kurią galės parduoti.
Anksčiau skelbta, kad už gautus pinigus bus rengiami planavimo dokumentai ir tvarkomos su miškininkyste susijusios patalpos. Dalį gautų lėšų norima panaudoti ir priešgaisriniams kirtimams.
Balandžio 25-ąją Kuršių nerijoje ties Juodkrante kilęs gaisras nusiaubė maždaug 130 ha ploto kalnapyšyną.
Direkcijos specialistai, vadovaudamiesi aplinkos ministro patvirtinta žalų skaičiavimo metodika, nustatė, kad žala gamtai dėl išdegusių kalnapušių siekia apie 45 mln. litų.
