Dviprasmybių painiavoje
Sutapo, kad vykstant komisijos posėdžiams Seime buvo pristatyta nauja Pilietybės įstatymo redakcija. Ją pristačiusi prezidento Valdo Adamkaus patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė tvirtino, kad 2006 metų lapkričio 13 dieną Konstitucinis Teismas (KT) priėmė nutarimą „Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo daugelį Pilietybės įstatymo, priimto 2002 metų rugsėjo 17 dieną, nuostatų pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai. KT taip pat pabrėžė, kad Pilietybės įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas yra labai prieštaringas, nenuoseklus, painus, kad šiame įstatyme nemažai nuostatų, kurios sunkiai dera vienos su kitomis, kad kai kurios formuluotės yra dviprasmiškos.
Siekdamas įgyvendinti šį KT nutarimą, 2008 metų liepos 15 dieną Seimas priėmė Pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymą, kuris grąžino teisę į dvigubą pilietybę. Tačiau prezidentas netikėtai, dideliam išeivijos nusivylimui, vetavo šį įstatymą.
Prezidento dekretu sudaryta darbo grupė parengė naujo Pilietybės įstatymo projektą. Viena jo norma ypač papiktino išeiviją – dvigubą pilietybę gali įgyti asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos ir įgijęs kitos valstybės pilietybę. Pasitraukę vėliau, o jų yra šimtai tūkstančių, tokios teisės jau netenka.
„Deja, dabartinis valstybės vadovas V.Adamkus padarė viską, kad pilietybės klausimo sprendimas atsidurtų aklavietėje, o didelė mūsų Tautos dalis būtų atstumta ir įskaudinta“, – pabrėžiama pareiškime.
Įskaudinta tauta
Los Andželo lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas dr. Rimtas Marcinkevičius viešu laišku kreipėsi į Seimo narius ragindamas atmesti prezidento V.Adamkaus parlamentui teikiamą naują Pilietybės įstatymo projektą. Pasak R.Marcinkevičiaus, jo priėmimas suduotų dar vieną smūgį po pasaulį išsibarsčiusiai lietuvių tautai: „Bendruomenė reiškia tvirtą įsitikinimą, kad niekas neturi teisės iš daugiau kaip milijono lietuvių atimti jų prigimtinės teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę.“
Seimui taip pat siūloma stabdyti pilietybės santykius reguliuojančių teisės aktų svarstymus parlamente, kol prisieks naujasis prezidentas. „Deja, dabartinis valstybės vadovas V.Adamkus padarė viską, kad pilietybės klausimo sprendimas atsidurtų aklavietėje, o didelė mūsų Tautos dalis būtų atstumta ir įskaudinta“, – pabrėžiama pareiškime.
R.Marcinkevičiaus įsitikinimu, teisinės valstybės bei sveiko proto principams prieštarauja kadenciją baigiančio prezidento V.Adamkaus dekretas, kuriuo jis sudarė šį Seime dabar svarstomą ydingą Pilietybės įstatymo projektą parengusią darbo grupę iš asmenų, savo priimtais sprendimais savavališkai atkirtusių lietuvių išeiviją nuo jų mylimos Tėvynės, tai yra visų pirma buvusių KT narių –pirmininko Egidijaus Kūrio bei teisėjo pranešėjo šioje byloje Vytauto Sinkevičiaus, taip pat ir kitų atvirai priešiškų lietuvių prigimtinėms teisėms į jų sukurtos valstybės pilietybę teisininkų.
Viltys į prezidentą
Šioms R.Marcinkevičiaus išsakytoms mintims antrino dauguma komisijos narių. Komisijai pirmininkavę Seimo narys Paulius Saudargas ir JAV lietuvių bendruomenės atstovė Dalia Puškorienė tvirtino, kad bus siūloma Pilietybės įstatymą papildyti galimybe turėti dvigubą pilietybę ir tiems tautiečiams, kurie pasitraukė iš Lietuvos po 1990 metų kovo 11-osios. P.Saudargo teigimu, tokia įstatymo redakcija galėtų egzistuoti ir nekeičiant Konstitucijos 12 straipsnio, kuriame kalbama tik apie „atskirus atvejus“, leidžiančius turėti dvigubą pilietybę. „Tai ir yra atskiras atvejis ir nemanytina, kad tai kirstųsi su pagrindiniu šalies įstatymu, be to, neatmestina, kad galimas ir kitas KT išaiškinimas šiuo klausimu“, – tvirtino P.Saudargas. Jis negalėjo pasakyti, kiek žmonių gautų antrą pasą, jeigu būtų priimta palankesnė naujiesiems išeiviams įstatymo redakcija.
Užsienio lietuviai, be kita ko, neslėpė viltis dedantys į naują prezidentą, mat Lietuvoje gegužės 17 dieną vyks šalies vadovo rinkimai.
„Kaip žinom, greitai bus rinkimai. Ta dalis lietuvių, kuriuos šis įstatymas labiausiai suvaržo, tikisi ir viliasi, kad kitas prezidentas ar prezidentė turės kitokią komandą, kitokius patarėjus ir jie, galbūt, sudarys kitą darbo grupę šiam klausimui spręsti. Gali būti, kad jų pasiūlymas Seimui bus kitoks“, – viltis dėstė kalifornietė Angelė Nelsienė.
Vis dėlto tiesiogiai kritikuoti prezidento V.Adamkaus, ankstesniuose susitikimuose su išeivija žadėjusio „nepamiršti nė vienio lietuvio“, neišdrįsta. Klausimas, kodėl pats daugelį metų užsienyje gyvenęs dabartinis prezidentas nesuvokia dabartinių išeivių godų, liko retorinis.
Tik referendumas
„Pasiūlymas suteikti dvigubą pilietybę ir asmenims, kurie Lietuvą paliko po 1990 metų kovo 11-osios, galėtų būti įgyvendintas, jei prieš tai atitinkamai būtų pakeistas Konstitucijos 12 straipsnis. Jis gali būti keičiamas referendumu“, – penktadienį prezidentūros poziciją dar kartą patvirtino A.Rauličkytė, komentuodama komisijos siūlymus. Jos teigimu, jau ne vieną kartą aiškinta, kad „atskiri atvejai“ aiškintini kaip „ypač reti, išskirtiniai“.
A.Rauličkytė sakė, kad jeigu dviguba pilietybė būtų garantuojama ir tiems lietuviams, kurie iš Lietuvos išvyko po 1990 metų kovo 11 dienos, tai išeitų, kad dviguba pilietybė galėtų būti suteikiama absoliučiai visiems krašto gyventojams.
