Penktadienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute vykusioje diskusijoje docentas Tomas Janeliūnas sakė, kad Lietuvos diplomatai susiduria su komunikaciniu iššūkiu – kaip neįžeidžiant užsienio partnerių suprantamai ir įtikinamai paaiškinti šalies gyventojams, kad pasaulis už Lietuvos sienų nėra „rožinis“.
„Pranešimas, kuris yra skirtas mūsų visuomenei, turėtų nešti ir tam tikrą žinią, kokia iš tikrųjų yra situacija. Tai, kad už Lietuvos sienų pasaulis tikrai nėra rožinis, kad nėra vien tik draugiški glėbesčiavimaisi su visais esamai kaimynais. Pastaruoju metu aplinka Lietuvai tampa vis mažiau draugiška, tačiau tai nereiškia, kad dėl to yra kalta Lietuvos diplomatija arba mūsų politika. Tą reikėtų aiškiai ir drąsiai pripažinti“, – sakė politologas.
2011 metų Lietuvos užsienio politikos aptarime dalyvavo ir Užsienio reikalų ministerijos vadovybė – užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, viceministras Evaldas Ignatavičius, politikos direktorius Vytautas Leškevičius, kiti diplomatai.
Pasak T.Janeliūno, Lietuva yra maža šalis, neturinti galios paveikti didžiųjų valstybių interesus ir neretai tampanti jų žaidimų įrankiu.
„Tačiau vien toks pripažinimas, kad mes ne viską galime ir kad mums reikia išmokti gyventi ne itin palankioje aplinkoje, manau, yra sąžiningas ir teisingas būdas ruoštis ne visada laimingiems įvykiams. Tų įvykių šiais metais tikrai pasitaikė, pavyzdžiui Alesio Beliackio ar Michailo Golovatovo istorijos“, – sakė TSPMI atstovas.
„To rožinio pasaulio matymo atsisakymas, manau, visuomenei taip pat būtų labai naudingas, nes jai reikėtų žinoti ir turėti blaivų vertinimą, kas vyksta už Lietuvos sienų, kodėl tai vyksta ir kaip reaguoti ne tik Lietuvos diplomatams, bet ir visuomenei“, – teigė T.Janeliūnas..
Jam antrino ir Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis, pažymėjęs, kad Lietuva yra ne geopolitinis veikėjas ar juo labiau centras, o subjektas, dėl kurio kovoja įvairios aplinkinės jėgos.
Problema jis įvardijo tai, kad geopolitiniu požiūriu Lietuvos visuomenės tapatybė yra dvilypė ir neretai antivakarietiška.
„Šiuolaikinę tapatybę mes turime 100 metų, ji nėra tokia sena, kaip mes dažnai įsivaizduojame. Iš principo Lietuvos elitas dabar laikosi kitos pozicijos, tačiau masiniame lygmenyje mes turime dvilypumą. Lenkai tokio ambivalentiškumo kaip pas mus neturi, jie neturi antivakarietiško naratyvo, kuris Lietuvoje pakankamai gyvas. Jeigu atsiverčiame dienraštį, kuris skelbiasi vienu tautiškiausių Lietuvoje, pamatysi, koks naratyvas ten yra brėžiamas. Tai iš esmės antivakarietiškas, antikrikščioniškas naratyvas“, – teigė Š.Liekis.
Politologo nuomone, Lietuvai būdingas geopolitinis dvilypumas, neapibrėžtumas ir dažnai „antivakarietiškas naratyvas“ gali tapti kliūtimi formuojant užsienio politikos kryptis.
„Labai dažnai žiūrime stagnatoriškai – jeigu šitą dalyką J.Basanavičius suformulavo, tai jau amžių amžiams. Bet neužmirškime, kad tas pats J.Basanavičius 1914 metais parašė deklaraciją, kurioje sakė, kad aš būsiu ištikimas ir nuoseklus Rusijos šalininkas ir bandysiu visomis priemonėmis stabdyti Lenkijos hegemoniją“, – kalbėjo Š.Liekis.
