Priimtomis pataisomis nutarta darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų sąrašą papildyti darbingo amžiaus jaunimu (iki 29 metų) bei pirmą kartą pradedančiaisiais darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją. Šiems asmenims nepavykus įsidarbinti savarankiškai, jie galės būti nukreipti į aktyvią darbo rinkos politikos priemonę – įdarbinimą subsidijuojant. Be to, nuo 3 iki 5 mėnesių nutarta pratęsti darbo įgūdžių įgijimo rėmimo trukmę, o pirmą kartą pradedantiems darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją – iki 12 mėnesių. Kaip pažymima aiškinamajame rašte, tai sudarys sąlygas skatinti darbdavius įdarbinti jaunus asmenis, mokant įstatymo nustatytas darbo užmokesčio subsidijas.
Šio įstatymo pataisomis taip pat nutarta nuo liepos 1 d. bedarbiams, norintiems užsiimti individualia veikla pagal verslo liudijimą, mokėti subsidiją verslo liudijimo įsigijimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų, privalomų asmenims, besiverčiantiems individualia veikla pagal verslo liudijimą, išlaidoms padengti. Subsidija bus mokama, kai verslo liudijimas bus išduodamas ne trumpesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, o jeigu jis tęsiamas –ne ilgiau kaip 12 mėnesių. Subsidijos dydis už kiekvieną veiklos pagal verslo liudijimą mėnesį sieks 0,25 Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinės algos dydžio (200 Lt). Aiškinamajame rašte teigiama, kad subsidijos įteisinimas paskatins bedarbius, pradedančius individualią veiklą, savarankiškai spręsti nedarbo problemas.
Įstatymo pataisomis taip pat nutarta išplėsti bedarbio sąvoką, nustatant, kad bedarbiai yra ne tik nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys, kurie nesimoko pagal dieninę ar nuolatinę mokymo formą, bet taip pat ir individualių įmonių, kurioms Juridinių asmenų registre yra suteiktas likviduojamos įmonės statusas, savininkai, kurie įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravo teritorinėje darbo biržoje kaip darbo ieškantys asmenys ir yra pasirengę dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.
Įstatymu tikslinamos viešųjų darbų organizavimo sąlygos. Pagal įstatymą viešieji darbai organizuojami siekiant suteikti galimybę darbo ieškantiems asmenims užsidirbti pragyvenimui būtinų lėšų ir sudaryti sąlygas laikinai įsidarbinti ekonominių sunkumų patiriančių įmonių darbuotojams. Jie galės būti organizuojami bedarbiams, įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams, bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokiniams jų atostogų metu, darbuotojams, dirbantiems ne visą darbo laiką ekonominių sunkumų patiriančiose įmonėse.
Seimas neleido aukštųjų mokyklų studentams dirbti viešuosius darbus, bet sudarė galimybę subsidijomis valstybei paremti jaunimo iki 29 metų įdarbinimą. Penktadienį priimtos Užimtumo rėmimo įstatymo pataisos. Už tai, kad studentams būtų leista dirbti viešuosius darbus, balsavo 27 Seimo nariai, prieš – 5, o 50 parlamentarų susilaikė.Leisti aukštųjų mokyklų studentams dirbti viešuosius darbus siūlė socialdemokratas Edvardas Žakaris, kuris teigė, jog žinant, kiek dabar kainuoja mokslas, reikia leisti ir studentams užsidirbti, jeigu jie neranda kito darbo.
Užimtumo rėmimo politiką nuo šiol pavesta įgyvendinti tik vienai institucijai – Lietuvos darbo biržai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos teritorinės darbo biržos. Tai padės išvengti institucijų funkcijų dubliavimosi, įgyvendinant užimtumo rėmimo politiką bei teikiant darbo rinkos paslaugas ieškantiems darbo asmenims.
