Dabar populiaru
Publikuota: 2020 liepos 22d. 18:56

Istorinis įvykis Klaipėdoje: talka žymi bažnyčios atstatymo pradžią

Klaipėdiečiai rinkosi į talka - šalinama daugiau nei dvidešimt metų vešėjusi gyvatvorė, žymėjusi buvusią šv. Jono bažnyčią senamiestyje.
Aurelijos Jašinskienės/15min.lt nuotr. / Klaipėdiečiai rinkosi į talka - šalinama daugiau nei dvidešimt metų vešėjusi gyvatvorė, žymėjusi buvusią šv. Jono bažnyčią senamiestyje.

Trečiadienio pavakarę į senamiestį susirinkę klaipėdiečiai kartu rovė gyvatvorę, simboliškai žyminčią buvusios šv. Jono bažnyčios ribas. Ruošiamasi istorinės bažnyčios, nugriautos per Antrąjį pasaulinį karą, atstatymui.

Netrukus aikštėje prie Jono kalnelio prasidės archeologiniai tyrimai, po kurių – ir bažnyčios atstatymo darbai.

Kaip pasakojo šv. Jono evangelikų liuteronų bažnyčios atstatymo fondo direktorė Lilija Petraitienė, jau rugpjūčio 5 d. žadama pradėti archeologinius tyrimus. Jiems Vyriausybė ir Klaipėdos miesto savivaldybė skyrė apie 45 tūkst. eurų. Seimas Klaipėdos šv. Jono bažnyčią pripažino nacionalinės svarbos objektu.

Archeologai tyrinės klodus po gyvatvore. „Manau, kad ras įdomių dalykų. Jau dabar kažkokią plytą rado su antspaudu. Mūsų tikslas nėra čia pilnai iškasinėt. Mūsų tikslas palei pamatus pažiūrėti, o visa kita palikti ateinančioms kartoms. Darbai vyktų iki lapkričio maždaug“, – teigė L.Petraitienė.

Suprasti akimirksniu

  • šv. Jono bažnyčia pirmą kartą pastatyta 1258 m.
  • Po 1854 m. gaisro atstatyta miestiečių dėka.
  • Neogotikinio stiliaus bažnyčia žymėjo geografinį Klaipėdos centrą.
  • Visiškai nugriauta 1945 m.

Atsivertų turistams

Bažnyčia būtų atstatoma buvusių pamatų vietoje.

Per Antrąjį pasaulinį karą nugriauta šv. Jono bažnyčia įamžinta atvirukuose su miesto vaizdais. 75 m aukščio bažnyčios bokštas turėjo ir dar vieną funkcinę reikšmę – kaip švyturys ir rodė atplaukiantiems laivams kelią.

2015-aisiais, išanalizavus kelias alternatyvas, nuspręsta atstatyti autentišką bažnyčią. Miestas, per karą netekęs savojo veido, praturėtų architektūrine, kultūrine ir estetine prasme.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus archyvų nuotr./Šv.Jono bažnyčia, buvusi Klaipėdos puošmena, nugriauta per Antrąjį pasaulinį karą.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus archyvų nuotr./Šv.Jono bažnyčia, buvusi Klaipėdos puošmena, nugriauta per Antrąjį pasaulinį karą.

Kaip 15min teigė L.Petraitienė, evangelikų liuteronų bendruomenė Klaipėdoje vienija per tūkstantį narių. Atstatyta bažnyčia atsivertų ne tik jiems, bet ir visiems miestiečiams. Svarstoma, kad bokšte galėtų būti apžvalgos aikštelė turistams, įsikurtų ir pats Turizmo ir kultūros informacijos centras.

Iš Vokietijos klaipėdiečius pasiekė ir žinia apie vargonus, kurie galėtų skambėti Klaipėdoje.

„Vis tik tikintiesiems reikia sakralinių ženklų, dabar tuoktis liuteronai vyksta į Kretingą, Kretingalę, Vanagus. Istorinė bažnyčia buvo elitinė mieste“, – pasakojo l.Petraitienė

Skaičiuojama, kad projekto vertė sieks 16,8 mln. eurų. Finansavimui būtų naudotos Klaipėdos evangelikų liuteronų šv. Jono atminimo bažnyčios atstatymo labdaros ir paramos fondo, Vokietijos garbės konsulo Klaipėdoje ir Vokietijos ambasados Lietuvoje lėšos, Europos Sąjungos fondų, Klaipėdos miesto savivaldybės ir kt.

Autentiškos bažnyčios likučių – nė kvapo

Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos kunigas Reinholdas Moras teigė, kad ši talka – judesys tikslo link. „Mūsų tikslas – pažiūrėti, kokios būklės pamatai. Ar ant jų bus galima statyti, ar reikės polius kalti. Tikrai ras bažnyčios plytų, neabejojame“, – teigė kunigas.

Aurelijos Jašinskienės/15min.lt nuotr./Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos kunigas Reinholdas Moras
Aurelijos Jašinskienės/15min.lt nuotr./Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos kunigas Reinholdas Moras

Bažnyčia buvo stipriai apgadinta karo pabaigoje. Galop ir visai išardyta. Parapijiečiai bandė ieškoti ženklų iš šios šventovės, bet kol kas veltui.

„Įdomu, ar altoriaus paveikslas išliko. Bažnyčioje buvo medinės statulos – Kristaus ir Mozės. Vienas žmogus man pasakojo, kad Kristaus statula buvo sveika išlikusi, o kur ji vėliau dingo – neteko girdėti. Man tik kariuomenėje pasakojo kariškis, kuris 1944-aisiais, kai įžengė Rusijos kariuomenė, matė Kristų stovintį tarp griuvėsių. Galėjo kažkas ir paimti, bet niekas nėra atsiliepęs. Kartais būna, kad ėmus atstatyti bažnyčias – atsiliepia, turintys žynių apie relikvijas“, – pasakojo R.Moras. Jis prisiminė, kad Panevėžyje atidarant bažnyčią, dar išvakarėse paskambino iš vienos katalikų bažnyčios, kur buvo saugomas altoriaus paveikslas. „Tie dalykai kartais gali išvažiuoti, atsirasti kitame mieste. Gali visko būti“, – pasakojo kunigas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

30 geriausių restoranų

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min