Į „15min“ kreipėsi vilnietė Asta, kurios namus šildo dujinis katilas. „Pastarąjį mėnesį, kai mokėjome už suvartotas dujas, pastebėjome, kad jų sunaudojome beveik dvigubai daugiau nei anksčiau. Įprastai, šildydami 170 kvadratinių metrų ploto būstą, per mėnesį suvartojame apie 600 kubinių metrų dujų, o dabar buvo 1000“, – sakė skaitytoja.
Pamaniusi, kad sugedo katilas, moters šeima privačiai kreipėsi į juos taisantį meistrą. Šis prasitarė per dieną sulaukiantis kone 20 tokių skambučių ir paaiškino, kad dujų katilas veikia, kaip ir turėtų, bet „Lietuvos dujos“ tiekia mažesnio kaloringumo dujas, todėl norint pasiekti kokį nors efektą dujų reikia išdeginti daugiau nei anksčiau.
„15min“ susisiekė su minėtu meistru, kuris nepanoro būti įvardytas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), ir šis tikino, kad tenka sulaukti nemažai gyventojų klausimų dėl esą sumažėjusio dujų kaloringumo. „Tam, kad būtų galima teigti, jog dujų kaloringumas sumažėjęs, reikėtų matyti dujų analizės rezultatus“, – sakė vyras, bet pridūrė manantis, kad dujų kaloringumas pastaruoju metu gali būti mažesnis nei anksčiau.
„Kiek teko kalbėtis su pažįstamais, namus šildančius dujiniais katilais, jie irgi pastebi smarkiai išaugusį suvartojamų dujų kiekį. Juk negali taip būti, kad visiems katilai sugedo“, – sakė Asta.
Įtarimus atmeta
„Lietuvos dujų“ Kainodaros skyriaus viršininkas Mindaugas Kirslys įtarimus, kad bendrovė pastaruoju metu gyventojams tiekia mažesnio nei įprasta kaloringumo dujas, atmetė. „Esu garantuotas dėl deramo dujų kaloringumo. Žiemą vasarą jis svyruoja apie 1 procentą“, – „15min“ tikino pašnekovas.
Šį, anot jo, menką dujų kaloringumo svyravimą M.Kirslys paaiškino tuo, kad vasarą paprastai gaunamos kaloringesnės dujos iš Turkmėnijos. „Tada kaloringumas truputį pakyla, o žiemą „Gazprom“ nesugeba tų telkinių visiškai įsisavinti ir ateina dujos iš pačios Rusijos“, – dėstė „Lietuvos dujų“ atstovas.
Jo teigimu, vasarą Lietuva gauna dujas, kurių kubiniame metre yra apie 8 030 kilokalorijų, o žiemą – apie 8 000. Tai esą viršija privalomą dujų kaloringumą, kuris turi siekti 7 600 kilokalorijų kubiniame metre. „Tokio kaloringumo, kiek aš dirbu, 20 metų, – nebuvo“, – tikino M.Kirslys ir pridėjo, kad esant tokiam kaloringumui dujų suvartojimas išaugtų apie 5 proc.
Žmonių ir oro kaltė
„Lietuvos dujų“ Kainodaros skyriaus viršininkas pridūrė, kad dujų suvartojimas kartais gali išaugti ne dėl sumažėjusio dujų kaloringumo, bet dėl žmonių kaltės. „Čia gali būti katilo problema arba žmonių problema, nes jie nevalo katilų, o šie apsineša. Kas porą metų jie turėtų būti išvalyti, sutvarkyti dūmtraukiai, šilumokaičiai“, – sakė M.Kirslys.
Tuo tarpu bendrovės „Vilpra“, įrengiančios ir prižiūrinčios dujinius katilus, Techninio aptarnavimo skyriaus vadovė Agnė Cibulskytė sakė, kad žiemą dažnai tenka sulaukti klientų skundų dėl suvartojamų dujų kiekio. Jos teigimu, dažniausiai tai galima logiškai paaiškinti. Išklausiusi šį atvejį, pašnekovė pastebėjo, kad gruodis buvo žymiai šaltesnis nei lapkritis. „Atšalus žmonės kartais nejaučia, kad norimai temperatūrai pasiekti reikia suvartoti daugiau dujų“, – aiškino A.Cibulskytė ir pridėjo, kad namai kartais būna tiesiog kiauri, o jei stovi ant kalniuko, šilumą išpučia vėjas.
Skundų negavo
Kaip „15min“ informavo Valstybinės energetikos inspekcijos Priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Violeta Juškevičienė, jokių skundų dėl dujų kaloringumo per šį šildymo sezoną inspekcija negavo: „Valstybinė energetikos inspekcija nėra nustačiusi tiekiamų gamtinių dujų kokybės (kaloringumo) pažeidimų.“
