LRT tyrimas atskleidė, kad į Estijos bendrovę perėjo bendrovės „Bitė Lietuva“ ir „Telia Lietuva“ klientai, dalį klientų pervedė „Tele2“. Taip Registrų centras neteko daugiau kaip 200 tūkst. vartotojų. Lietuvos valstybės įstaigoje liko tik „Telekom“ ir dalis „Tele2“ klientų. Iš viso – 37 tūkst. vartotojų.
Reaguodamas į LRT tyrimą Seimo narys A.Butkevičius teigia, kad tai – staigmena. Anot jo, projekte buvo numatytos lėšos Registrų centrui, kad ši sistema veiktų efektyviai ir būtų Lietuvoje įgyvendinta: „Apie jokius kitus ūkio subjektus tuo metu nebuvo kalbos, kad kažkas galėtų perimti šitas funkcijas ir teikti šias paslaugas Lietuvos klientams.“
A.Butkevičiaus aiškinimu, projektas pareikalavo sąnaudų, kurias buvo tikimasi susigrąžinti teikiant paslaugą klientams, kurie už ją susimokėtų. Kadangi klientų gerokai sumažėjo, tikėtina, kad dabar didesnė našta teks tiems, kurie paslaugą vis dar gauna iš Registrų centro.
Politikas siūlo skaičiuoti paprastai – investuota buvo tiek, kad būtų galima aptarnauti daugiau kaip 200 tūkst. klientų, tačiau dabar paslaugos teikiamos tik penktadaliui jų.
„Kuo mažesnis klientų skaičius, tuo labiau paslaugų kainos turėtų didėti, bet gal [Registrų centras] ras kažkokius kitus rezervus ir bandys dalį padidėjusių administravimo kaštų perkelti ant kitų projektų, kad nesukeltų šoko ir tie patys 37 tūkst. irgi nepabėgtų“, – aiškina A.Butkevičius.
Jo įsitikinimu, apie tai, kad paslaugas teiks ne Registrų centras, turėjo būti informuota ir visuomenė: „Negaliu pasakyti, kad informacija buvo slepiama, gal kažkur Susisiekimo ministerijos kabinetuose šis klausimas ir buvo svarstomas, bet nei Seime, nei vyriausybės posėdžiuose ar pasitarimuose aš negirdėjau, kad šitas klausimas būtų aptartas.“
Seimo narys J.Razma taip pat tvirtina, kad prarasti klientus Registrų centrui nėra naudinga, nes, kaip minėjo ir A. Butkevičius, likusiems klientams paslaugų kaina gali išaugti: „Čia neįsivaizduojamas dalykas. Juk akivaizdu, kad klientų praradimas [...] reiškia tai, ką minėjo mano kolega, kad arba ta paslauga turi labai išbrangti, arba tuos kaštus Registrų centras permes kažkaip ant kitų paslaugų ir brangs kitos svarbios paslaugos, kurias kai kuriais atvejais Registrų centras teikia kaip monopolistas, kitiems vartotojams.“
J.Razma svarsto, kad už sprendimo perduoti dalį klientų privačiai bendrovei gali slėptis neskaidrūs centro darbuotojų ryšiai: „Kreipsiuosi į Antikorupcijos komisijos pirmininką, kad šis klausimas būtų apsvarstytas, nes LRT žurnalistinis tyrimas atskleidė galimas sąsajas su kai kuriais bankais, tam tikrus galimai neskaidrius centro darbuotojų ryšius su suinteresuotomis bendrovėmis. Čia daug neaiškių faktorių ir aš manau, kad tą istoriją verta nuosekliau pasiaiškinti. Kažkam už šias pasekmes turi tekti atsakomybė.“
Verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus vis dėlto laikosi nuomonės, kad mobiliojo parašo sertifikavimo paslauga ir turėjo būti perduota privačiam verslui. Kaip jis teigė LRT Tyrimų skyriui, valstybės įmonės neturi siekti pelno, jeigu jos teikia monopolinę paslaugą.
Su tokia nuomone J.Razma nesutinka. Jo aiškinimu, nepaisant to, kad paslaugą teikia valstybės įmonė, ji neturėtų patirti tokių nuostolių: „Aš šiuo atveju atstovauju valstybinei institucijai – Seimui. Turbūt mes kitaip žiūrime į tą situaciją. [...] Aš dabar žiūriu, kad vis dėlto Registrų centras lieka su tam tikromis paslaugomis, praranda dalį klientų, kurie galėjo duoti pajamas. Be to, kitos paslaugos arba šios paslaugos likusiems klientams būtų buvusios pigesnės. Nieko čia gero nematau, kai valstybė, kaip savininkas, patiria tokius praradimus.“
Seimo narys priduria – jeigu Registrų centras prieš tai nebūtų užsiėmęs šia veikla ir į tai nebūtų investuota, situacija būtų kitokia: „Mes čia neturėtume ką svarstyti. Manau, vis tiek tą situaciją turi paaiškinti dabartiniai Registrų centro vadovai – ar jie sąmoningai ėjo į tokį rezultatą, ar nesugebėjo suvaldyti situacijos ir išėjo toks rezultatas, kurį vis dėlto vertinu neigiamai.“
Parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.
