Pasak šalies vadovės, jos sprendimas nevykti į susitikimą su Baracku Obama Prahoje šį pavasarį buvo susijęs su Vašingtono bei Maskvos derybomis.
„Tai buvo surišta su derybomis tarp JAV ir Rusijos dėl nusiginklavimo pasaulyje ir Europoje. Matydama, kad tai gali neatitikti bent jau Rytų Europos ir Baltijos šalių regiono interesų, aš nenorėjau gerti šampano už tokią perspektyvą“, – sekmadienį transliuotame interviu TV3 laidai „Savaitės komentarai“ sakė prezidentė.
Konkrečių galimų grėsmių Baltijos šalims D.Grybauskaitė neįvardijo, bet teigė nenorinti, kad „tai būtų kaina europinio nusiginkalavimo Baltijos šalių sąskaita“.
Analizuojant ginkluotės klausimus regione, dažnai pabrėžiama, kad trys Baltijos šalys šiuo metu nėra prisijungusios prie Adaptuotos konvencinės ginkluotės Europai sutarties, kuri galėtų riboti ginkluoties kiekius. Pastaruoju metu šis klausimas derybose dėl nusiginklavimo viešai nebuvo iškeltas, bet neatmetama, kad Baltijos šalys gali patirti spaudimą.
Interviu prezidentė D.Grybauskaitė teigiamai atsakė paklausta, ar Lietuva anksčiau buvo JAV politikos įkaitė.
„Jungtinės Valstijos išlieka mums svarbiausia strategine partnere būtent saugumo srityje ir NATO rėmuose, bet Lietuva nebus nei Jungtinių Valstijų, nei Rusijos užsienio politikos vykdytoja“, – teigė prezidentė.
Pasak D.Grybauskaitės, pasikeitus prioritetams JAV užsienio politikoje, Europa Vašingtonui nebėra tokia svarbi.
„Kalbėčiau daugiau apie tai, kad Jungtinių Valstijų dabartinės administracijos užsienio politikoje atsirado nauji prioritetai ir Europa nėra tiek svarbi, kiek buvo anksčiau, aišku, ir mūsų valstybės“, – sakė D.Grybauskaitė.
