Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2016 gruodžio 4d. 14:09

JAV žurnalistė: Lietuva – patriotiška Baltijos šalis, kurioje ir civiliai ruošiasi Rusijos invazijai

Lietuvos karys
„Scanpix“/AP nuotr. / Lietuvos karys
Rasa Miškinytė šeštadienį praleido šaldama miške netoli Vilniaus, prezervatyvu iš tvenkinio semdama vandenį, filtruodama jį per maišelį ir pildama į savo viryklę, pagamintą iš alaus skardinės. Ji sako, kad išgyvenimo įgūdžiai praverstų, jeigu Rusijos armija įsiveržtų į Lietuvą ir tektų trauktis į miškus. Apie lietuvių pasirengimą gynybai pasakoja JAV naujienų agentūros AP žurnalistė Vanessa Gera.

„Rusija yra labai pavojingas kaimynas, – sakė penkiasdešimt trejų Rasa, dirbanti filmų kūrėja. – Jie visada taikosi į mus.“

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje stiprėja baimė, kad Maskva, pademonstravusi savo agresyvumą Gruzijoje, Ukrainoje ir Sirijoje, gali nusitaikyti į Baltijos šalis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą įspėjo, kad nedvejodamas gins „tėvynainių“ interesus. Šie žodžiai skamba kaip grasinimas Baltijos šalims, kuriose gyvena daug etninių rusų.

Kol kas neaišku, ar tai – realus pavojus, ar tik triukšmingas gąsdinimas. Tačiau Lietuvoje, anksčiau patyrusioje sovietinę okupaciją, žmonės nelaukia, kol tai paaiškės.

Jauni lietuviai savaitgaliais mokosi kautis su sukilėliais. Kiti civiliai, tokie kaip Rasa, ėmėsi apsisaugojimo priemonių. Reaguodama į piliečių nerimą, Lietuvos vyriausybė išleido tokio pasiruošimo vadovą.

Rimvydas Matuzonis, savaitgaliais organizuojantis partizaninio karo kursus, pacitavo posakį, išgirstą iš savo tėvo, užaugusio Dzūkijos miškuose: „Pavasaris ateis, gegutė užgiedos ir mes nutiesime savo kelius Rusijos kareivių lavonais.“

Nerimą kelia ir pašlijusi pasaulio tvarka

Kai kurie žmonės Baltijos šalyse nejaučia didelio nerimo dėl galimos Rusijos invazijos, nes jų valstybės yra NATO narės. Kiti sako, kad kartais pasijaučiantys neramiai. Tačiau yra ir tokių, kurie nebijo visiškai ir jau dabar ruošiasi blogiausiam scenarijui.

Kai 2014 metais Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, filmų kūrėja Rasa į kuprinę įsidėjo duonos, druskos, būtiniausių daiktų ir pasiruošė išvykti į kaimą, kur turi namą. Ji ragino taip padaryti ir artimuosius, jeigu Rusija užpultų Baltijos šalis.

„Kaime visada išgyvensi, – sakė Rasa. – Ten yra žemės, daržovių. Ten visko yra.“

„Scanpix“/AP nuotr./Jauni lietuviai mokosi išgyvenimo karo sąlygomis
„Scanpix“/AP nuotr./Jauni lietuviai mokosi išgyvenimo karo sąlygomis

Pažeidžiamumo jausmą Rytų Europoje sustiprino tai, kad pasaulio tvarka, po Sovietų Sąjungos žlugimo atnešusi taiką ir ekonomikos augimą, po truputį irsta. Besikeičiančią padėtį rodo ir išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimas, esą jis pasvarstytų ar ginti Baltijos šalis.

Baimę aštrina faktas, kad Kaliningrado srityje Maskva telkia pajėgas ir branduolines raketas. Tai – Rusijos regionas, įsispraudęs tarp NATO šalių Lietuvos ir Lenkijos.

Lenkai jau kuria teritorinės gynybos pajėgas, apmokydami tūkstančius savanorių kovoti hibridiniame kare, kokį matėme rytinėje Ukrainoje. Kai kurie savanoriai mokosi gintis Lenkijos teritorijoje, esančioje šalia militarizuotos Kaliningrado srities.

Gynybai ruošiasi ir civiliai

Nerimastinga karo nuojauta stipriausia yra anksčiau sovietų okupuotose valstybėse, kurių apsisprendimas atgauti nepriklausomybę buvo tikras pažeminimas Kremliui.

Lietuva atkūrė šauktinių kariuomenę, bet tiek daug lietuvių savanoriškai tapo kariais, kad prievolės net neprireikė. Daugelis žmonių iš labai patriotiškos valstybės patys nori prisidėti prie valstybės saugumo.

Atsižvelgdama į Lietuvos piliečių baimę dėl karo, Krašto apsaugos ministerija išleido civiliams skirtą išgyvenimo vadovą, kuriame aprašomi galimi pilietinio pasipriešinimo būdai ir Rusijos armijos ginkluotė (parsisiųskite čia).

Dabartinis Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sako, kad geriausias būdas užkirsti kelią karui yra „parodyti agresoriui, kad esame pasiruošę kautis už savo laisvę ir kiekvieną mūsų žemės centimetrą.“

„Stiprūs pajėgumai ir pasirengimas yra vienintelis būdas sustabdyti Rusijos agresiją“, – interviu agentūrai AP sakė J.Olekas.

Pernai Lietuva atkūrė šauktinių kariuomenę, bet tiek daug lietuvių savanoriškai tapo kariais, kad prievolės net neprireikė. Daugelis žmonių iš labai patriotiškos valstybės, turinčios apie 3 mln. gyventojų, patys nori prisidėti prie valstybės saugumo.

„Scanpix“/AP nuotr./Lietuvoje gynybai ruošiasi ir civiliai
„Scanpix“/AP nuotr./Lietuvoje gynybai ruošiasi ir civiliai

Praėjusį savaitgalį pušų miške prie Vilniaus grupė jaunų vyrų mokėsi taktikos kovos su sukilėliais. Apsiginklavę tikrų ginklų kopijomis, šarvuočiais ir nebenaudojama karo technika, jie šturmavo priešo pozicijas, griaudint sprogimams ir skleidžiantis storų dūmų uždangoms.

Daugelis tų jaunų civilių sakė, kad karinės pratybos yra jų hobis, būdas atsigauti miške po sunkios darbo savaitės biuruose. Tačiau kartu jie pabrėžė, kad nori išmokti ginti savo tėvynę.

Jų profesionaliems instruktoriams tokios pratybos taip pat yra labai svarbios, žinant dabartinį Rusijos agresyvumą.

„Mes turime sieną ne tik su Rusija, bet ir su Baltarusija. Turime suvokti, kad „žalieji žmogeliukai“ gali ateiti iš bet kurios valstybės, o gal net pasirodyti mūsų šalies viduje“, – AP sakė keturiasdešimt penkerių Žilvinas Pastarnokas, į atsargą pasitraukęs pėstininkas, dalyvaujantis gynybos projekte.

„Scanpix“/AP nuotr./Lietuvoje gynybai ruošiasi ir civiliai
„Scanpix“/AP nuotr./Lietuvoje gynybai ruošiasi ir civiliai

Grupės vadovas Rimvydas Matuzonis pasakojo, kad lietuvių valia priešintis agresijai kyla iš istorinės atminties apie sovietinę okupaciją. Lietuvoje partizaninis karas su sovietų okupantais tęsėsi beveik dešimtmetį.

Dabar lietuviai mokosi iš pokario patirties, o naujų žinių semiasi iš Ukrainos karių, kovojančių su rusų kareiviais ir separatistais.

Baiminasi dėl etninių rusų lojalumo

Baimė dėl agresyvių Rusijos ketinimų kelia klausimų dėl Lietuvoje gyvenančių etinių rusų lojalumo valstybei. Jie sudaro maždaug 6 proc. šalies gyventojų. Daugelis rusų apsigyveno Lietuvoje per sovietinę okupaciją ir liko čia po Sovietų Sąjungos griuvimo.

„Scanpix“/AP nuotr./Jauni lietuviai mokosi išgyvenimo karo sąlygomis
„Scanpix“/AP nuotr./Jauni lietuviai mokosi išgyvenimo karo sąlygomis

Lietuvos pareigūnai tvirtina, kad vietiniai rusai yra pilnateisiai piliečiai ir, priešingai nei būtų galima įtarti, puikiai sutaria su lietuviais. Tačiau daug žmonių vis tiek baiminasi, kad prasidėjus karui etniniai rusai stotų Maskvos pusėn.

„Rusai būtų Putino pusėje. Yra ir prolietuviškų, bet nedaug“, – AP sakė Rasa Miškinytė, filmų kūrėja, lankanti išgyvenimo kursus.

Tuo tarpu Lietuvos rusai šaiposi iš to, ką patys vadina „antirusiška propaganda“, ir laikosi prokremliškų pažiūrų.

„Lietuvos žiniasklaidoje atstovaujama tik viena pusė: rusai yra blogis, rusai puola, Vladimiras Putinas yra blogis“, – aiškino trisdešimtmetis Romanas Nutsubidze, dar vaikystėje su šeima apsigyvenęs Lietuvoje.

Jis gyvena tankiai etinių rusų apgyvendintame Visagino mieste ir yra nusivylęs, kad Vakarai nemato, jog V.Putinas – geras lyderis, atkūręs Rusijos žmonių nacionalinį pasididžiavimą. Romanas sakėsi mylįs Lietuvą, bet nematantis priežasčių, kodėl V.Putinas turėtų pulti Baltijos šalis.

„Aš nematau, ką blogo padarė Putinas, – AP sakė Romanas. – Iš tikrųjų nematau.“

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Tausokime maistą kartu

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

58:09
00:32
06:29

Esports namai

Kiekvienas gali

Kiekvienas gali

Maistas

15MAX

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Parašykite atsiliepimą apie 15min