Radikalius pokyčius numatantį įstatymų paketą Vyriausybė Seimui pateikė gruodžio 13 dieną. Nors ministrų kabinetas prašė projektus svarstyti ypatingos skubos tvarka, iš darbotvarkės jie buvo išbraukti.
Kaip 15min paaiškino Seimo pirmininko atstovė spaudai Karolina Frolovienė, projektai buvo registruoti tik gruodžio 20-ąją. Pasak jos, seniūnų sueigoje nuspręsta išbraukti projektų pateikimą, nes jie – socialiai jautrūs ir reikalaujantys įsigilinimo. Išbraukti projektus paprašė parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
Lietuvoje veikia 186 socialinės įmonės, iš kurių – 63 neįgaliųjų socialinės įmonės. Jose dirba 8 418 įvairaus laipsnio neįgalumą turinčių darbuotojų.
Kaip Aiškinamajame rašte teigia SADM, nuo 2004 metų socialinių įmonių skaičius išaugo 14 kartų, o valstybės pagalbos lėšų poreikis – daugiau kaip 19 kartų.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 186 socialinės įmonės, iš kurių – 63 neįgaliųjų socialinės įmonės. Šių dviejų įmonių grupės skiriasi tuo, kiek procentų jose dirba neįgaliųjų.
Šiuo metu socialinėse įmonėse dirba 8 418 įvairaus laipsnio neįgalumą turinčių darbuotojų. Biudžeto lėšos pagal dabar galiojančią tvarką skiriamos subsidijuoti darbo užmokestį, valstybė padeda įkurti darbo vietas neįgaliesiems, įsigyti darbo priemones, kompensuoja dalį išlaidų neįgaliųjų mokymui, poilsiui.
SADM akcentuoja, kad dabar pagalba teikiama neatsižvelgiant į tai, koks konkretaus asmens darbingumo lygis.
Anot aiškinamojo rašto, neįgalieji, kuriems nustatytas 30—55 proc. darbingumo lygis, įgiję kvalifikaciją esą galėtų įsilieti į atvirą darbo rinką, tačiau to nedaro, nes valstybės pagalba teikiama neterminuotai.
SADM pateikiamais duomenimis, sausio 1 dieną Lietuvoje dirbo tik 29 proc. darbingo amžiaus neįgaliųjų.
SADM pabrėžia, kad valstybė neterminuotai remia neįgaliųjų pensininkų įdarbinimą.
O kadangi neįgalieji neprivalo registruotis Darbo biržoje, valstybės pagalba teikiama ir tuo atveju, kai neįgalieji dirba ne vienoje, o keliose įmonėse.
Tai įmanoma todėl, kad jose dirbantiems neįgaliesiems nėra nustatytas minimalus darbo laikas.
SADM siūlo neįgaliųjų pensininkų nepriskirti socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms, tai reiškia, kad priėmus teisės aktą jie nebebus priskaičiuojami prie darbuotojų, kurių darbo užmokestis subsidijuojamas.
Maža to, dabar norint įkurti socialinę įmonę, joje turi dirbti ne mažiau 4 įvairų darbingumą turintys neįgalieji, ministerija siūlo šį skaičių padidinti iki 6 ir nustatyti, kad tikslinėms grupėms priskiriami tik neįgalūs darbingo amžiaus darbuotojai.
Draus dirbti keliuose darbuose
Be to, ministerija siūlo drausti neįgaliajam dirbti keliose vietose, o jei taip nutinka, neskaityti jo priklausančiu tikslinei grupei.
Neįgalieji taip pat turės registruotis teritorinėje Darbo biržoje, priklausomai nuo nedarbingumo lygio – arba bedarbiais, arba nedarbingais.
Tam, kad socialinės įmonės nepatirtų šoko, siūlomas pusės metų pereinamasis laikotarpis.
Socialinėms įmonėms Vyriausybė yra nustačiusi neremtinų veiklų sąrašą, šiuo metu joms leidžiama už šią veiklą gauti ne daugiau kaip 20 proc. visų įmonės pajamų, šį skaičių ketinama mažinti iki 10 proc.
Neįgalieji socialinėse įmonėse vidutiniškai uždirba 375 eurus.
Kaip matyti iš projekto, valstybė nebėra nusiteikusi visą darbo laikotarpį subsidijuoti neįgaliuosius.
Neįgaliesiems, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis, valstybės pagalba būtų teikiama ne ilgiau kaip dvejus metus po to, kai jie pirmą kartą įsidarbino socialinėje įmonėje. Neįgaliesiems, kurių darbingumas siekia 45–55 proc., pagalba būtų skiriama ne ilgiau kaip pusmetį.
SADM duomenimis, neįgalieji socialinėse įmonėse vidutiniškai uždirba 375 eurus.
Subsidijas SADM siūlo skaičiuoti taip: 25 proc. darbingumą turinčiam neįgaliajam valstybė subsidijuoja 75 proc. užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų. 30-40 darbingumą turinčiam – 60 proc., 45-55 proc. darbingumą turinčiajam – pusę sumos.
Tačiau SADM siūlo nustatyti lubas – viena subsidija vienam darbuotojui negali būti didesnė, nei minimali mėnesinė alga, šiuo metu ji siekia 400 eurų.
SADM taip pat siūlo ir daugiau ribojimų, pavyzdžiui, neleisti įrangą neįgaliojo darbo vietai įrengti įsigyti iš susijusios įmonės.
Socialinėms įmonėms, neįvykdžiusioms reikalavimo dalį pelno panaudoti veiklai, susijusiai su neįgaliųjų socialinės integracijos skatinimu, grės netekti statuso. O praradus statusą kreiptis dėl jo suteikimo bus galima tik po metų.
