Šalia Verkių regioninio parko ir Santariškių klinikų esantis tvenkinys pasmerktas pelkėjimui. Šis Neries mažųjų intakų baseine esantis tvenkinys užima apie 3,19 ha ploto, šalia jo galima būtų įrengti poilsio zonas su galimybe išsimaudyti. Tačiau tam reikia pinigų.
ES neberems
Vilniaus miesto savivaldybė jų neturi net ir svarbiausiems miesto poreikiams, tad įgyvendinti tokios apimties projektą tikrai neįstengs.
Tiesa, dalis pasiruošimo darbų jau padaryta. Kaip informavo Vilniaus savivaldybės Viešųjų ryšių skyrius, vadovaujantis Aplinkos ministerijos 2012 m. birželio 21 d. raštu „Dėl dotacijų teikimo iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos“, Vilniaus regiono plėtros plane 2007-2013 m. numatytomis priemonėmis („Jeruzalės ežerėlio išvalymas ir teritorijos sutvarkymas“) ir 2012 m. liepos 26 d. patvirtinta Jeruzalės ežerėlio išvalymo projektinės dokumentacijos rengimo užduotimi buvo atlikta nemažai derinimo darbų su įvairiomis institucijomis ir 2013 metais parengtas Jeruzalės ežerėlio išvalymo darbų techninis projektas.
Projekte buvo numatyta, kad Jeruzalės ežerėlio valymo darbams prireiks daugiau nei 4,37 mln. Lt.
„2013 metais raštu kreipėmės į Europos Sąjungos projektų koordinavimo skyrių, kad įtrauktų projektą „Jeruzalės ežerėlio išvalymo darbai“ į 2014–2020 m. planuojamų aplinkosauginių projektų sąrašą dėl projekto finansavimo. Tačiau Aplinkos ministerijos atstovai paaiškino, kad 2014 metais nėra numatoma skirti lėšų panašiems projektams įgyvendinti, nes į ES struktūrinės paramos sąrašus patenka tik tie ežerai, kurių plotas ne mažesnis kaip 50 ha“, – teigiama Vilniaus savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus atsakyme.
Pinigai investuoti, projektai įstrigę
Į šią naująją nuostatą dėmesį atkreipė ir Lietuvos žaliųjų partijos narė Marija Tamkevičiūtė. Ji stebisi, kad Aplinkos ministerija pakeitė reikalavimus neatsižvelgta, kad kai kurie projektai jau parengti, vadinasi, į juos jau investuota pinigų.
„Logiškai mąstant, parenkant priemonių dėl ežerų išvalymo kriterijus pirmiausia turėjo būti atsižvelgta į paruoštus ir finansavimą gauti laukiančius projektus. Siūlomas kriterijus, kad į paramą gali pretenduoti tik didesni nei 50 hektarų ploto vandens telkiniai, yra aktualus kaimo vietovėse, bet jį visiškai nelogiška taikyti miestų ribose. Miestų vandens telkiniai dažnai būna nedideli, bet strategiškai reikšmingi, darantys neginčijamą įtaką aplinkinių miesto gyventojų (kurių yra žymiai daugiau nei prie telkinių kaimo vietovėse) gyvenimo kokybei“, – tvirtina M.Tamkevičiūtė.
Anot Lietuvos žaliųjų partijos narės, planuojant 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos skirstymo prioritetus, „pasirinkti nauji kriterijai kelia pavojų, kad bus prarastos ir iššvaistytos jau skirtos ir investuotos paramos lėšos, prarastas įdėtas įdirbis ir sudarytos galimybės lėšų švaistymui ateityje, kai laidojami jau pradėti įgyvendinti projektai“.
Tad projektas yra, jis galioja, tačiau ar pavyks jį įgyvendinti ir kada, niekas net nespėlioja. Aišku viena – Vilniaus savivaldybė jaučiasi padariusi viską, kas jos galiose, bet įgyvendinti projekto tikrai nepajėgs.
