Interviu vyko J.Kazicko namuose šalia kurortinio Ist Hamptono miestelio, esančio netoli Niujorko, Long Ailande. Ist Hamptonas ir ypač greta jo įsikūrusio prestižinio „Maidstone” golfo klubo teritorija – viena brangiausių JAV vietovių. Medžių ir idealiai lygiai pakirptų aukštų gyvatvorių slepiami J.Kazicko namai – įspūdingo dydžio. Šalia jų – svečiams ir aptarnaujančiam personalui skirti pastatai, baseinai, teniso aikštynų nameliai. Turtas ir prabanga krinta į akis kas žingsnis. Netgi transportas – išskirtinis: „Lamborghini”, „Bentley”, „Porsche”, BMW kabrioletai. Erdvūs Kazickų šeimos namai, kuriuose kadaise šeimininkas vasaras leisdavo su žmona ir penkiais vaikais, dabar atrodo ištuštėję. Seniai miręs vienas sūnų, o pernai J.Kazickas neteko ir sutuoktinės Aleksandros.
Su „Lietuvos rytu“ J.Kazickas kalbėjo apie politinę, ekonominę šalies ateitį.
„Nepamiršdamas istorijos, be to, turėdamas daug ir asmeninės karčios patirties, negaliu negalvoti apie didelį Lietuvos kaimyną, kuris niekuomet nepraleisdavo progos praryti mūsų nedidelį kampelį prie Baltijos jūros. Nesu rusofobas, bet abejoju, ar netgi priklausydama Europos Sąjungai ir NATO Lietuva yra visiškai saugi. Jei Rusija kada nors ryžtųsi vėl okupuoti Baltijos šalis, vargu ar net NATO efektyviai apgintų nuo agresijos. Nesu įsitikinęs, kad tokiu atveju JAV, Vokietija ar Prancūzija skubiai siųstų savo kariuomenes mūsų gelbėti, nors Šiaurės Atlanto aljanso sutartis ir įpareigoja ginti užpultą narę. Žinoma, tikimybė, kad taip gali nutikti, labai menka, bet lietuvių pasąmonėje Rusijos grėsmės nuojauta tebėra gyva. Mūsų šalies pažeidžiamumą gerokai didina ir priklausomybė nuo Rusijos energijos šaltinių. Manau, kuo didesnė integracija į Europos Sąjungą didina mūsų šalies saugumą. Aišku, kyla klausimas, ar neprarasime savo tautinės tapatybės. Tačiau šiuo požiūriu esu optimistas – tikiu, kad išsaugosime kalbą, neprarasime mūsų religijos, o ekonomiką sustiprinsime“, – sakė jis.
Jis teigė, kad Lietuva yra vienatautė valstybė, todėl kol kas nėra patraukli imigrantams. „Todėl baimė, kad mūsų kraštą užplūs kitos kultūros, religijos, kitokių papročių žmonės, atrodo gerokai perdėta. Aišku, padėtis gali pasikeisti po kokių 20–30 metų, kai Lietuva priartės prie Vakarų gyvenimo standartų“, – teigė J.Kazickas.
Paklaustas apie Lietuvos valdžios ekonominę politiką, J.Kazickas teigė, kad ištikus krizei Lietuva laikėsi daugumai ES šalių būdingos taktikos. „Verslas turėjo pats kapanotis iš sunkios padėties, o valstybė stengėsi sumažinti savo išlaidas. Buvo apkarpytos net pensijos. Aišku, sumažėjus žmonių pajamoms, neišvengiamai turėjo susitraukti ir ekonomika. ES labiausiai rūpi, kad smarkiai neaugtų valstybių skolos. Tai labai svarbu, bet tuomet verslui nepaprastai sunku kurti naujas darbo vietas. Ypač vargsta smulkusis verslas, kuris priklauso tik nuo savos rinkos, čia gyvenančių žmonių piniginių storio. Lietuvos ekonomiką gerokai traukė žemyn dar ir kapitalo stoka, bankai verslui labai sunkiai skolino, o paskolos buvo baisiai brangios. Mūsų šaliai teko neišpasakytai sunkus darbas – ištraukti save iš liūno nusičiupus už savo pačių batų raiščių. Kai ką pavyko padaryti ir valdžiai. Atrodo, valstybės pinigai dabar mažiau švaistomi nebūtiniems dalykams. Susidaro įspūdis, kad dar geriau taupyti pinigus išmoko verslas, jis tapo efektyvesnis. Vadinasi, galima sakyti, kad Lietuva visai sėkmingai brenda iš krizės“, – teigė jis.
