Tokiu būdu politikas reaguoja į ketvirtadienį 15min.lt skelbtą informaciją, kad Seimo pirmininkė L.Graužinienė buvo išsikvietusi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovą Saulių Urbanavičių.
„Galima spėti, kad STT vadovas buvo iškviestas dėl kriminalinės žvalgybos duomenų, nepalankių kai kuriems viceministrams, ir ypač – deleguotiems Darbo partijos. Iš to, kas pateikiama žiniasklaidoje, galima daryti prielaidą, kad STT vadovui galėjo būti daromas spaudimas“, – pažymėjo J.Razma.
Iš to, kas pateikiama žiniasklaidoje, galima daryti prielaidą, kad STT vadovui galėjo būti daromas spaudimas.
Pasak parlamentaro, vertinant šį STT vadovo iškvietimo faktą, pirmiausia kyla klausimas, ar apskritai Seimo pirmininkė gali išsikvietinėti STT vadovą ir reikalauti kokių nors pasiaiškinimų dėl atliekamų tyrimų.
J.Razma atkreipia dėmesį, kad Seimo statuto 29 straipsnis, kuriame išvardyti Seimo pirmininko įgaliojimai, tokių pareigūnų, kurių skyrimui numatytas Seimo pritarimas, iškvietimo pas Seimo pirmininkę pasiaiškinti, nenumato.
„STT vadovą teikia ir skiria valstybės vadovas – prezidentas, todėl jam ir pavaldi ši institucija. Būtent prezidentui STT vadovas prireikus turi teikti informaciją ir pasiaiškinimus dėl savo veiklos. Kai minėtus veiksmus atlieka Seimo pirmininkė, galima tai vertinti kaip bandymą prilygti valstybės vadovei ir perimti jos funkcijas. Suprantama, Seimas vykdo daugelio institucijų, tarp jų ir STT parlamentinę kontrolę, tačiau Seimo statutas numato tam skirtas Seimo institucijas: komisijas, komitetus, o Seimo Pirmininkei tokia funkcija nenumatyta“, – aiškina J.Razma.
Jo manymu, L.Graužinienė viršijo savo įgaliojimus. „Ji galėtų išsikviesti tuos valstybės pareigūnus, kuriuos pati skiria į pareigas. Dar daugiau, įvertinant, kad jei toje STT informacijoje kalbama būtent apie Darbo partijos deleguotus viceministrus, galima įžvelgti, kad Seimo Pirmininkė tokį veiksmą atliko ne viešojo intereso labui, o veikdama kaip Darbo partijos pirmininkė ir atstovaudamas šios partijos interesams. Tai būtų jau antras jos pažeidimas“, – aiškino konservatorius.
Seimo Pirmininkė tokį veiksmą atliko ne viešojo intereso labui, o veikdama kaip Darbo partijos pirmininkė ir atstovaudamas šios partijos interesams.
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos parlamentaras prašo išsiaiškinti, ar Seimo pirmininkė nedarė spaudimo STT vadovui būtent dėl neigiamos informacijos apie šios partijos viceministrus, ir ar tokiais veiksmais nesupainiojo savo, kaip Darbo partijos pirmininkės, privačių, ir Seimo pirmininkei priskirtų atstovauti viešųjų interesų.
Pasak J.Razmos, tai jau ne pirmas toks L.Graužinienės poelgis. „Tokį šališką Seimo pirmininkės elgesį buvo galima pastebėti užtęsto Seimo nario Viktoro Uspaskicho neliečiamybės panaikinimo svarstymo atveju, kai Seimas šio proceso niekaip nesugebėjo baigti iki Europos Parlamento rinkimų rezultatų paskelbimo. Kaupiantis tokiai informacijai yra pagrindo pradėti kalbėti apie nepasitikėjimo Seimo pirmininke reiškimą“, – konstatavo J.Razma.
