Lentelė, kurioje rašoma, kad meno kūrinį bažnyčiai dovanojo būtent ji, buvo bene vienintelė sąlyga, kurią iškėlė K.Prunskienė, rašo dienraštis „Vilniaus diena“.
Tačiau Šv.Kazimiero atvaizdas uostamiesčio bažnyčioje neatsidūrė. Be lentelės bažnyčia dovaną veikiausiai būtų mielai priėmusi. Tačiau Šv.Kazimiero bažnyčios vadovybė, dienraščio žiniomis, nepanoro šalia Šv.Kazimiero atvaizdo iškabinti savotiškos politinės reklamos.
Minėtos bažnyčios klebonas Romualdas Vėlavičius teigė nenorįs komentuoti K.Prunskienės pasiūlymo detalių.
„Oi, čia seniai buvo, nelabai atsimenu. Nenorėčiau nei ko nors viešinti, nei ko nors sakyti. Čia privatūs dalykai“, – teigė dvasininkas.
Uostamiesčio bažnyčia K.Prunskienė neapsiribojo. Dar likus keletui mėnesių prieš rinkėjų medžioklės sezono pradžią ji ne kartą pastebėta einanti į Vilniuje esančią Šv.Kazimiero ordino būstinę.
Ordino magistras Edvardas Jonas Eismontas teigė, esą prieštaringai vertinama politikė prašė konsultacijų.
„Asmeniniais reikalais ji daugiau buvo. Ji norėjo mūsų konsultacijos, kai jai buvo labai blogai. Ji buvo pakviesta į Šv.Kazimiero 550-ųjų gimimo metinių minėjimo iškilmes, susipažino su ne vienu mūsų ordino nariu. Prieš rinkimus... ne, anksčiau, kažkokių nemalonumų jai buvo. Reikėjo konsultacijos, pagalbos“, – kalbėjo E.J.Eismontas.
E.J.Eismonto teigimu, politikė ordino konsultacijų prašė ne kartą, netgi kai buvo sprendžiamas jos politinės karjeros likimas.
„Ir dabar ji skambina. Klausia vieno ar kito patarimo. Jie būna susieti su rinkimais – dalyvauti ar nedalyvauti, žingsnį žengti į kairę ar į dešinę“, – pasakojo ordino vadovas.
Pati K.Prunskienė dienraščiui teigė, kad neva dovanojant meno kūrinį lentelė su aukotojo pavarde yra įprastas ir net patartinas dalykas.
„Na, kai būna dovana, tai būna ir užrašas. Nebūna taip, kad ar dovana, ar paveikslas ir žmonėms reikia spėlioti, kas tai yra“, – tvirtino K.Prunskienė.
