Baltijos šalys Europos Sąjungoje labiausiai išsiskiria pagal moterų skaičių, tenkantį 100 vyrų. Daugiausia moterų 100 vyrų 2013 m. tenka Latvijoje (118 moterų – 100 vyrų), Lietuvoje (117 moterų – 100 vyrų), mažiausiai – Liuksemburge (100 moterų – 100 vyrų), Švedijoje (101 moteris – 100 vyrų).
Moterys Lietuvoje vidutiniškai gyvena 11 metų ilgiau nei vyrai. 2012 m. moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 79,5 metų, vyrų – 68,4 metų. Europoje, tikėtina, jog ilgiausiai gyvens ispanės (85,5 metų), prancūzės (85,4 metų), italės (84,8 metų).
Moterys vis vėliau teka ir gimdo vaikus. 2012 m. vidutinis pirmą kartą ištekėjusių moterų amžius buvo 29 metai. Per dešimtmetį vidutinis pirmą kartą ištekėjusių moterų amžius pailgėjo dvejais metais.
2012 m. vidutiniškai pirmą vaiką moteris pagimdė būdama 26,6 metų. Prieš dešimtmetį pirmojo vaiko moterys susilaukdavo būdamos 24,3 metų. Eurostato duomenimis, 2012 m. Europoje vėliausiai pirmą vaiką gimdė Jungtinės Karalystės moterys – 30,8 metų, ispanės – 30,3 metų amžiaus. Anksčiausiai pirmą kartą gimdė bulgarės (25,6 metų amžiaus), rumunės (25,7) ir latvės (26).
Lietuvos moterys – vienos labiausiai išsilavinusių ES. 2013 m. net 41,5 procento 25–64 metų amžiaus moterų buvo įgijusios aukštąjį išsilavinimą. Lietuvą pagal šį rodiklį lenkia keturios ES šalys – Suomija, Estija, Airija, Švedija.
Lietuvos moterys – vienos labiausiai išsilavinusių ES. 2013 m. net 41,5 procento 25–64 metų amžiaus moterų buvo įgijusios aukštąjį išsilavinimą. Lietuvą pagal šį rodiklį lenkia keturios ES šalys – Suomija, Estija, Airija, Švedija. Tokio pat amžiaus grupės lietuviai vyrai su aukštuoju išsilavinimu sudarė 28,3 procento.
2013 m. ketvirtąjį ketvirtį moterų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 2166 litai, o vyrų – 2521 litai. Nuo 2005 m. didžiausias vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis buvo 2007-aisiais. Tuomet vyrai gaudavo penktadaliu didesnius atlyginimus. 2012 m. šis skirtumas sumažėjo iki 12,6 procento.
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkiui įtakos turėjo jų užimamos pareigos ir dirbamos profesijos. Didesnis moterų ir vyrų atotrūkis buvo privačiame sektoriuje (16 proc.). Pagal ekonomines veiklos rūšis didžiausias vyrų ir moterų atlyginimų atotrūkis 2012 m. buvo finansų ir draudimo veikloje (40 proc.), apdirbamojoje gamyboje (27 proc.), informacijos ir ryšių sektoriuje (26 proc.).
Moterų vadovių 2013 m. buvo 45,3 tūkst., arba 39,6 procento visų vadovų. Moterys rečiau kuria savo verslą ir dirba savarankiškai. 2013 m. gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, savarankiškai dirbo 8,2 proc. visų dirbančių moterų, o vyrų – 13,1 procento.
2012 m. pabaigoje buvo 471 teisėja moteris, vyrų – 298. Vyrų daugiau tarp prokurorų, advokatų, moterų – tarp notarų ir antstolių.
Valstybės valdyme moterų daugėja. 2000–2004 m. Seimo kadencijoje buvo 15 Seimo narių moterų, 2012–2016 m. kadencijoje jų yra 33. Vyriausybėje moterų – mažuma. Penkioliktoje Vyriausybėje iš 13 Vyriausybės narių ministrų, dvi buvo moterys, o dabartinėje Vyriausybėje – tik viena. 2007 m. savivaldybių tarybose buvo 22 proc. moterų, 2011 m. – 22 proc.
2012 m. pabaigoje buvo 471 teisėja moteris, vyrų – 298. Vyrų daugiau tarp prokurorų, advokatų, moterų – tarp notarų ir antstolių.
Moterys pesimistiškiau nei vyrai vertina šalies ekonominę padėtį ir jos perspektyvas, taip pat savo namų ūkio finansinę padėtį ir tikėtinus jos pokyčius. 2014 m. vasario mėn. 12 procentų moterų ir 15 procentų vyrų teigė pajutę savo namų ūkio finansinės padėties pagerėjimą per praėjusius 12 mėnesių, per artimiausius 12 mėnesių pagerėjimo tikėjosi 18 procentų moterų ir 24 procentai vyrų.
