„Tam, kad kitų metų pabaigoje dalis Valdovų rūmų būtų visiškai baigti, prireiks 43 mln. litų. Šiais metais jau skirta 12 mln. litų, taip pat kalbama, kad gali būti skirti dar 8 mln. Tuomet kitais metais reikės likusios pinigų dalies“, – trečiadienį po Seimo Audito komiteto išvažiuojamojo posėdžio į Valdovų rūmus žurnalistams sakė A.Katilius.
Apsilankyti Valdovų rūmuose komiteto nariai nusprendė, kai rugsėjo viduryje Valstybės kontrolė nustatė, kad rūmų projekto darbų kaina per maždaug dešimt metų išaugo nuo 114 mln. litų iki daugiau kaip 367 mln. litų. Atliekant auditą nustatyta daugybė pažeidimų pasirenkant darbų rangovą ir atliekant statybos darbus, todėl dėl galimo turto iššvaistymo ir pareigų neatlikimo Valstybės kontrolė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.
Per išvažiuojamąjį posėdį parlamentarai sužinojo, kad šiuo metu į Valdovų rūmus jau investuota 230 mln. litų. Audito komiteto vadovė Darbo partijos frakcijos narė Loreta Graužinienė po apsilankymo rūmuose ir diskusijų su Valstybės kontrolės atstovais bei projekto administratoriais ir statytojais tvirtino nemananti, kad nurodytos sumos užteks norint visiškai baigti projektą. Jos įsitikinimu, reikės dar 200 mln. litų.
Statytojai: brango, nes augo kainos
Kaip vienas iš svarbiausių užfiksuotų pažeidimų per posėdį buvo analizuojamas Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimas rangos sutartyje nurodžius ne galutinę, bet orientacinę projekto darbų kainą. Be to, kai kurių darbų kainos, pasak Valstybės kontrolės, nurodytos tik kaip procentinė dalis visos projekto vertės, todėl pabrangus visam projektui automatiškai padidėjo ir jų kainos. „Projektavimo darbai buvo įkainoti 6,3 proc. visų atstatymo darbų kainos, todėl jie pabrango 10 mln. litų ir kainavo ne 6,1 mln. litų, bet 16,3 mln. litų“, – per posėdį sakė Valstybės kontrolės atstovas.
Savo ruožtu projektavimo darbus atliekančios bendrovės atstovas tvirtino, kad kaina taip šoktelėjo dėl „papildomų paruošiamųjų“ ir kitų projekto pradžioje nenumatytų darbų. Teigiama, kad projekto mastas padidėjo 25 proc.
Teisintis teko ir dėl to, kad už rūmų atstatymo darbus Vilniaus pilių direkcija mokėjo pagal restauravimo darbų įkainius, nors nemaža dalis darbų priskirtini naujai statybai. Be to, rangovui motyvavus vykdomų darbų unikalumu, 2005–2008 m. už atliktus darbus direkcija mokėjo taikydama didesnius specifinių sąlygų paminklosauginiams objektams taikomus koeficientus, nors tam Aplinkos ministerija buvo tik pritarusi, bet šių koeficientų nepatvirtinusi, todėl rūmų atstatymo kaina išaugo daugiau nei 7,6 mln. litų.
Komiteto vadovės neįtikino
Savo ruožtu po maždaug valandą trukusios ekskursijos po Valdovų rūmus ir pusvalandį trukusios diskusijos L.Graužinienė tvirtino, kad jos toks didžiulis Valdovų rūmų projekto pabrangimas neįtikino.
„Šiandien būtų sudėtinga pažvelgti į vidų ir pažiūrėti, kas ten padaryta. Vien iš pasakojimų sunku spręsti, kas ten įdėta. Žvelgdama iš auditorės pozicijų, kaip profesinės pusės, galėčiau pasakyti, kad man tas pabrangimas tikrai nerealus“, – sakė L.Graužinienė.
„Labai gaila, kad tokią gražią idėją, kad Lietuva turėjo valdovus, Valdovų rūmus, mes tradiciškai lietuviškai apauginame didžiuliais skandalais“, – sakė parlamentarė.
Be to, L.Graužinienė akcentavo, kad kaltųjų dėl galimo turto iššvaistymo bus ieškoma kartu su prokuratūra ir bus žiūrima, kad tolesni darbai vyktų pagal visus įstatymų reikalavimus. „Manau, atsakomybę turėtų prisiimti žmonės, kurie pakenkė mūsų valstybei ir mūsų kultūrai, nes šioje vietoje istorinė pačios idėjos vertė buvo labai prasminga“, – tvirtino parlamentarė.
