Pirmieji įtarimai dėl galbūt neskaidrios pirmininko Laimučio Montvilos veiklos naudojant lėšas, kurios kaimo bendruomenei buvo skirtos iš Marijampolės savivaldybės biudžeto ir Europos Sąjungos (ES) fondo, vietos žmonėms kilo, kai jiems buvo užtrenktos bendruomenės centro durys. Kiek vėliau kaimiečiai nusprendė pasidomėti finansiniais reikalais, nes ilgą laiką nematė nė vienos ataskaitos ar kitų dokumentų apie pinigų panaudojimą.
„Nuo informacijos buvome nušalinti, nes viską už bendruomenę ir jos tarybą sprendė L.Montvila“, – pasakojo Kūlokų kaime ūkininkaujantis vienas bendruomenės kūrimo iniciatorių Juozas Bekampis.
Kadangi L.Montvila vengė bendrauti su jos nariais, žmonės išsirinko naują pirmininkę – Birutę Rusevičienę. Ji ėmėsi nuodugniau aiškintis, kur ir kaip judėjo piniginiai srautai.
„Marijampolės savivaldybė Kūlokų kaimo bendruomenei pirma skyrė 50 tūkst. litų. Vėliau buvo atseikėta dar keletas tūkstančių. Pernai gauta 25 tūkst. litų europinės paramos per Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA). Tačiau mes nežinome, ar tie pinigai tikrai buvo panaudoti bendruomenei skirto pastato remontui“, – teigė B.Rusevičienė.
Tirti galimas buvusio bendruomenės pirmininko machinacijas paprašyta Marijampolės prokurorų. Šie bendruomenės prašymą persiuntė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT), ji pradėjo ikiteisminį tyrimą. Komentuoti jo eigą FNTT atstovai kol kas atsisako.
Į bendruomenės patalpas kaimo žmonių L.Montvila neįleidžiantis, nes esą bijo, kad kas nors sulaužys sporto inventorių.
Bendruomenės narių teigimu, pagal sąskaitų išrašus, gautus iš bankų, matyti, jog didelė dalis į jas įplaukusių pinigų buvo išgryninama. Maža to, įtariama, jog L.Montvila prieš gaunant ES paramą pateikė NMA suklastotą bendruomenės susirinkimo protokolą. Mat niekas jokio susirinkimo nešaukė.
Iš agentūros gautos dokumentų kopijos liudija, kad tuometis bendruomenės pirmininkas su patalpų remontui samdytu marijampoliečiu darbų sutartį sudarė tą pačią dieną, kai šis pateikė komercinį siūlymą, ir tik tada įsigijo verslo liudijimą. Tačiau statybinę veiklą marijampolietis nutraukė, kai už patalpų remontą buvo išmokėta daugiau kaip 16 tūkst. litų. Kaimo žmonės tikino, jog bendruomenės patalpose dirbančio to marijampoliečio niekada nėra matę. Visus darbus jie atliko patys.
Bendruomenės taryba paprašė iš posto pašalinto L.Montvilos atiduoti visus dokumentus, antspaudą bei bendruomenės pastato, kuriame kartais linksminasi kaimiečiams nepažįstami žmonės, raktus. Tačiau iki šiol jų neatgavo.
Kūlokų kaimo seniūnaičio pareigas šiuo metu einantis L.Montvila neigė savinęsis bendruomenės pinigus.
„Už tas lėšas remontuotas pastato rūsys. Ten įrengta nedidelė treniruoklių salė, pastatyti stalo teniso, biliardo stalai. Remontuota ir dalis pirmo aukšto patalpų, pakeista dalis langų“, – vardijo jis.
Bendruomenės įtarimus L.Montvila vadino laužtais iš piršto. Savo poziciją vyriškis grindė tuo, kad Marijampolės valdininkai jam jokių priekaištų neturėjo. Į bendruomenės patalpas kaimo žmonių L.Montvila neįleidžiantis, nes esą bijo, kad kas nors sulaužys sporto inventorių.
Taikyti bendruomenę su L.Montvila bandė į kaimą atskubėjęs Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys. Surengęs čia specialų susirinkimą jis tegalėjo žmones patikinti, kad savivaldybės administracija į vietos vidaus reikalus nesikiš. Tačiau Marijampolės vadovas tvirtino, kad bendruomenės namų durys negali būti užtrenktos kaimo žmonėms, nes „ne tam savivaldybė leido bendruomenei naudotis buvusiu mokyklos pastatu“.
