Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro duomenimis, kasmet kritimą patiria 30–60 proc. suaugusių žmonių, maždaug pusė jų – daugiau nei vieną kartą. Griūdami vienaip ar kitaip susižeidžia 22–60 proc. vyresnio amžiaus žmonių.
Visuomenės sveikatos biuro specialistai garbaus amžiaus žmonėms, kurie nori išvengti traumų, pataria įsidėmėti tokią formulę: atsargumas + mankšta + tinkama avalynė.
Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistė Alina Didžiokienė patarė nebijoti griūti: „Atsipalaidavus raumenys nebūna įtempti ir kritimo pasekmės būna švelnesnės. Eidami slidžiu paviršiumi žmonės turėtų ištiesti rankas į šonus, kojomis tarsi šliuožti – kaip slidininkai“.
Specialistai atkreipė dėmesį ir į tai, kad pusė vyresnio amžiaus žmonių patiriamų traumų įvyksta namuose ir net trečdalis iš jų – miegamajame. Daugelis griuvimų pasitaiko užsiimant kasdienine veikla: einant, sėdantis, stojantis, dirbant namų ruošos darbus. Apie 32 proc. griuvimų įvyksta keliantis iš lovos, apie 10 proc. lipant laiptais. „Tai įvyksta dėl įvairių priežasčių. Dalis pagyvenusių žmonių vartoja vaistus, kurių pašalinis poveikis gali būti galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimai. Didelė dalis vyresnių žmonių turi sveikatos problemų, galinčių turėti įtakos kritimui (silpna rega, sutrikusi sąnarių ir raumenų veikla)“, – sakė A.Didžiokienė.
Norintys išvengti traumų, pirmiausia turėtų pasirūpinti, kad jų gyvenamoji aplinka būtų saugi. Dažnai nepatogi avalynė, ilgi drabužiai, nepatogus buto išplanavimas, slidūs laiptai ir visi kiti riziką sukeliantys aplinkos veiksniai gali būti nelaimės priežastimi. Nereikėtų pamiršti ir reguliariai mankštintis, nes tai padeda išvengti kaulų retėjimo. Pusiausvyrą gerinantys pratimai – viena efektyviausių griuvimų profilaktikos priemonių.
