Per šių metų pirmuosius aštuonis mėnesius ES skubaus keitimosi informacija apie nesaugius ne maisto produktus sistema RAPEX paskelbė 1391 pranešimą apie ES rinkoje rastus nesaugius gaminius. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos atstovės Vitalijos Skrinskienės tvirtinimu, Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, nesaugių gaminių kiekvienais metais užregistruojama vis daugiau. „Šiemet radome jau 90 nesaugių produktų, pardavinėjamų Lietuvos rinkoje. Pernai per visus metus ši skaičius buvo 79, o užpernai – 57“, – sakė V.Skrinskienė.
Tačiau skaičius kasmet auga ne todėl, kad pavojingų produktų gaminama vis daugiau, o todėl, kad kiekvienais metais griežtėja kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar produktas yra pavojingas. „Žaislams kriterijai gali pasikeisti net kelis kartus per metus. Į sąrašą vis įtraukiama naujų cheminių medžiagų, kurios gali sukelti pavojų“, – pasakojo V.Skirinskienė.
Daug dėmesio žaislų saugai
Europos Komisijos atstovė Vitalija Povilaitytė tvirtino, kad žaislų tikrinimui skiriama ypač daug dėmesio. „Vaikai – visuomenės prioritetas. Be to, jie yra labai jautrūs, todėl tai lemia, kad žaislai tikrinami itin atidžiai. Pati ES finansuoja programas, skatina rinkos priežiūros institucijas tikrinti šias prekes“, – kalbėjo V.Povilaitytė.
Specialistės tvirtinimu, dėmesys kreipiamas ir į kitas vaikų prekes. „Yra normatyvai, kokio ilgio turi būti virvelės ant vaikiškų drabužių, nes per ilgos virvutės sukelia pavojų vaikui pasismaugti. Taip pat pasitaiko atvejų, kai iš rinkos išimami labai ryškių spalvų drabužiai, kuriems dažyti naudojami kancerogeninių medžiagų turintys dažai“, – pasakojo V.Povilaitytė.
Jei vaikas praryja smulkių magnetų, jie gali susikabinti virškinimo sistemoje. Tada vienintelis būdas juos pašalinti – operacija“, – pasakojo Vitalija Povilaitytė.Neretai uždraudžiama prekiauti dviračiais, kurių stabdžių sistemos yra neveiksmingos, taip pat elektros priemonėmis, kurių laidai nepakankamai izoliuoti. „Išimami ir tokie nekalti produktai kaip pliušiniai meškučiai ar lėlės. Bėda ta, kad kai kurie pliušiniai žaislai neatlaiko tempimo ir jų kailis nusirauna. Ant lėlių yra smulkių netvirtai prikabintų detalių, pavyzdžiui, sagų“, – pavyzdžius vardino V.Povilaitytė.
Jos tvirtinimu, ypač daug dėmesio skiriama magnetiniams žaislams. „Jei vaikas praryja smulkių magnetų, jie gali susikabinti virškinimo sistemoje. Tada vienintelis būdas juos pašalinti – operacija“, – pasakojo specialistė.
Anot V.Skrinskienės, Lietuvoje kol kas buvo tik vienas atvejis, kai dėl nesaugios prekės nukentėjo mažametis. „Buvo atvejis, kai dešimtmetis berniukas garsinėmis kapsulėmis nusidegino ranką ir koją. Jis turėjo žaislinį pistoletą, kuris buvo užtaisytas garsinėmis kapsulėmis. Įdėtas į kišenę pistoletas nuo kūno temperatūros sušilo ir pradėjo šaudyti“, – pasakojo V.Skrinskienė.
Pavojus tyko lėkštėse ir sofose
V.Povilaitytės teigimu, pastaruoju metu užfiksuota ypač daug atvejų, kai alergiją sukelia odiniai baldai ar kiti odos gaminiai. „Anglijoje buvo užfiksuota labai daug atvejų, kai odinius baldus įsigiję žmones pastebėjo stiprią alergiją, kurią, kaip vėliau paaiškėjo, sukėlė pavojinga medžiaga, skirta gaminiui apsaugoti nuo pelėsinio grybelio“, – pasakojo moteris.
Lietuvoje šiemet užfiksuota daug atvejų, kai prekyboje pasirodo pavojingų indų. Anot V.Skrinskienės, pavojus sveikatai atsiranda, kai daiktas pažeidžiamas mechaniškai arba nusidėvi. „Tada pavojingai cheminei medžiagai, kurios yra indo sudėtyje, atsiranda galimybė migruoti į maistą ir taip patekti į žmogaus kūną“, – aiškino specialistė.
RAPEX statistikos duomenimis, daugiausia pranešimų apie pavojingas prekes į sistemą atkeliauja iš Ispanijos, Vokietijos, Graikijos, Bulgarijos, Lenkijos, mat šios šalys daug prekių gamina pačios.
Daugiausia ES užfiksuotų nesaugių produktų patenka į žaislų, drabužių, tekstilės prekių, motorinių transporto prekių, elektros prietaisų ir kosmetikos kategorijas.
Nustatant nesaugaus produkto gamintoją paaiškėja, jog didžioji dalis nesaugių produktų yra pagaminami Kinijoje – tai sudaro 52 proc. užfiksuojamų atvejų.
Kaip išvengti?
V.Skrinskienės teigimu, užfiksavus pavojingą prekę, atsakomybę prisiimti turi gamintojas arba importuotojas. „Už pirmą kartą skiriama 500–5000 Lt bauda, jei atvejis pasikartoja, – 5–15 tūkst. Lt bauda“, – sakė ji.
Moters tvirtinimu, jeigu pirkėjas įsigijo prekę ir paskui pastebėjo, jog ji pavojinga, turėdamas pirkimo faktą įrodantį dokumentą, gali grąžinti prekę pardavėjui net ir tuo atveju, jei ji jau buvo naudota.
Nustatant nesaugaus produkto gamintoją paaiškėja, jog didžioji dalis nesaugių produktų yra pagaminami Kinijoje – tai sudaro 52 proc. visų užfiksuojamų atvejų.Ar yra būdų, kaip iš viso nenusipirkti pavojingos prekės? Specialisčių tvirtinimu, žmonės, norintys išvengti tokios patirties, privalo nuolat domėtis pavojingomis prekėmis, kurios skelbiamos Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos svetainėje http://www.vnmpi.lt bei RAPEX internetinėje svetainėje http://ec.europa.eu/consumers/dyna/rapex/rapex_archives_en.cfm.
Pirkdami žaislą, pirkėjai turėtų apžiūrėti, ar jispaženklintas, įsitikinti, ar sudėtingas žaislas turi naudojimo instrukciją. Reikėtų perskaityti ženklinimo etiketę, žaislo surinkimo, naudojimo instrukciją bei saugos patarimus, pagalvoti, ar žaislas tiks vaikui pagal amžių. Taip pat vertėtų įsitikinti, ar žaislas bei jo konstrukcijos neturi aštrių briaunų, smaigalių, ar tarp judančių detalių nėra tokio dydžio tarpų, į kuriuos galėtų įstrigti pirštas.
Perkant vaikui dviratuką ar automobiliuką, reikėtų įvertinti, ar žaislas, kuris turi išlaikyti vaiko svorį, yra pakankamai tvirtas ir stabilus. Derėtų žinoti, jog žaisliniai šaunamieji ginklai su 6 mm skersmens šratais ir kitokiais svaidiniais gali būti pavojingi. Timpos pavojingos netgi tada, kai šaudymui pridėti minkšti svaidiniai, mat vaikas visada gali panaudoti kitą įrankį, pavyzdžiui, akmenuką.
Reikėtų atkreipti dėmesį, jog į burną kišami žaislai, tokie kaip švilpukai, dūdelių antgaliai, kelia užspringimo pavojų net ir vyresniems nei 3 metų vaikams. Žaisluose esantys stiprūs magnetai juos prarijus gali užkimšti žarnyną arba jį net perplėšti.
Artėjant šventėms reikia atkreipti dėmesį, jog karnavalinės kaukės turi turėti pakankamą vėdinimo plotą, kad vaikui nepritrūktų oro. Karnavaliniai kostiumai neturi būti pagaminti iš lengvai užsidegančių medžiagų.
Perkant žaislus kūdikiams, privalu žinoti, jog žaislo konstrukcijoje neturi būti lengvai nuplėšiamų smulkių detalių, nes kūdikis gali jomis užspringti ir uždusti.
Bet kurio žaislo korpusas turi būti pakankamai tvirtas, kad nesudužtų numestas ar ant jo užlipus. Tempiamų žaislų virvelės gale neturi būti detalė, galinti padėti virvelei sudaryti kilpą, nes tai kelia pasismaugimo pavojų.
Nusipirkus žaislą, jo pakuotę reikėtų padėti atskirai, nes vaikas gali ją užsimauti ant galvos. Vis dėlto ženklinimo etiketę ir pirkimo kvitą vertėtų saugoti, nes tai suteiks galimybę esant reikalui pateikti pretenziją dėl žaislo saugos ar kokybės.
Be to, tėvai turėtų žinoti, kad kartais reikėtų peržiūrėti žaislus ir išmesti sulūžusius.
