„Kalėjimų departamentas 2007 metais parengė Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo iškėlimo iš miesto centrinės dalies studiją, kurioje numatė konkrečias priemones ir finansavimo šaltinius“, – aiškino Kalėjimų departamento direktorius Saulius Vitkūnas.
„Metas naujo kalėjimo statybai dabar būtų palankus – statybų kaina kritusi“, – sakė teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
Tačiau praėjusiais metais Vilniaus rajono gyventojai užprotestavo, kad kalėjimas būtų iškeltas į Pagirių gyvenvietę Vilniaus rajone, todėl Kalėjimų departamento prašymas leisti vykdyti detaliojo planavimo procedūras tebėra sustabdytas, kol Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinės gyventojų skundus.
„Metas naujo kalėjimo statybai dabar būtų palankus – statybų kaina kritusi“, – sakė teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
Tačiau ministras abejojo, ar tardymo izoliatorių reikėtų iškelti taip toli nuo miesto.
„Iškiltų papildomų problemų – reikės suimtuosius vežioti į teismų posėdžius, teismo darbuotojai turės gaišti laiką vykdami į kalėjimą. Sieksiu, kad izoliatoriaus iškėlimo iš Vilniaus klausimas artimiausiu metu būtų dar kartą svarstomas“, – sakė R.Šimašius.
Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą iš miesto centro buvo planuojama iškelti iki 2011 m.
Atsižvelgiant į tai, kad dar neparengtas detalusis būsimo kalėjimo planas, laiko liko ne taip jau daug. Tačiau teisingumo ministras R.Šimašius tebeturi viltį, kad, jei teismas greitai išnagrinės gyventojų skundus, tai įmanoma padaryti.
Lukiškių kalėjimas turi būti iškeltas į Vilniaus pakraštį, kur turės iškilti naujas kalėjimo pastatas, o jo ligoninė – į Pravieniškių gydymo ir pataisos namus.
„Prie kalėjimo, kaip ir prie kapinių niekas nenori gyventi. Kad prie kalėjimo pavojinga gyventi – tėra mitas, į žmonių galvas įsišaknijęs nuo sovietinių laikų“, – sakė Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus pavaduotojas Vilius Šlaičiūnas.
„Vilniaus rajono valdžia neprieštarautų, kad kalėjimas persikeltų į rajono teritoriją“, – tikino Vilniaus rajono merė Marija Rekst.
Prastos sąlygos
Iš miesto centro Lukiškių kalėjimą, pasak teisingumo ministro, norima iškelti dėl prastų higienos sąlygų ir būtinybės keisti šios įstaigos administravimą.
„Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo būklė – apgailėtina. Taip pat norime racionaliau vykdyti ir efektyviau organizuoti kalėjimo darbą“, – teigė jis.
Lukiškių kalėjimas turi būti iškeltas į Vilniaus pakraštį, kur turės iškilti naujas kalėjimo pastatas, o jo ligoninė – į Pravieniškių gydymo ir pataisos namus.
Maždaug 8 kv. m kalėjimo kamerose gyvena po 3-4 žmones, nors pagal higienos normas vienas kalinys turėtų turėti 5 kv. m erdvės. Tik iki gyvos galvos nuteistuosius pagal įstatymus privaloma laikyti po vieną.
„Pastatas yra senas, kameros mažos, o žmonių daug. Daug patogiau pastatyti naują pastatą nei perstatyti seną. Dabar kalėjime yra daugiau nei 800 žmonių ir jų skaičius kinta kasdien. 1991-1992 metais čia kalėjo per 2 tūkst. žmonių“, – sakė V.Šlaičiūnas.
Anot pašnekovo, dėl prastų kalėjimo sąlygų, stokojama ir darbuotojų.
„Paskutinį praėjusių metų ketvirtį mums „pasitarnavo“ blogėjanti šalies ekonominė situacija ir nedarbas, dėl to pavyko surinkti reikiama darbuotojų skaičių“, – sakė V.Šlaičiūnas.
Lukiškėse šiuo metu dirba apie 400 žmonių.
Patys kaliniai prastomis sąlygomis ne itin skundžiasi, tačiau kartais Lukiškių vadovybė sulaukia kalinių skundų dėl gyvenimo ir higienos sąlygų.
„Galima ir ant grindų miegoti, tai ne esmė, svarbu, kad žmogus turėtų užsiėmimą ir ką veikti“, – sakė Lukiškėse iki gyvos galvos kalėti nuteistas Kęstutis Matijošaitis.
Trūksta pinigų
Iš valstybės kalėjimas kasmet gauna daugiau nei 19 mln. Lt, tačiau, pasak V.Šlaičiūno, vien darbuotojų atlyginimams skiriama 14 mln. Lt. Kalėjimo remontui lėšų skiriama minimaliai, o, kalėjimo direktoriaus pavaduotojo teigimu, kosmetinis ir kitas būtiniausias remontas atliekamas kasmet.
„Čia esantys žmonės nesuvokia, jog turtą reikia saugoti. Tie, kurie kali ilgiau, prižiūri savo kameras, tačiau tie, kurie tikisi greitai išeiti – nemato reikalo“, – teigė V.Šlaičiūnas.
