Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

KAM 2009-ųjų planuose – daugiau nei 550 naujų karių profesionalų, į vieną vietą pretenduoja 8-9 žmonės

Kariuomenė
Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr. / Karys
Šaltinis: BNS
0
A A

2009 metais į profesinę karo tarnybą planuojama priimti daugiau nei 550 karių, sprendimo mažinti šį skaičių nėra, teigia Krašto apsaugos ministerija.

Karo prievolės administravimo tarnybos (KPAT) viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Laimis Bratikas BNS komentuodamas, kokios tendencijos priimant savanorius į profesinę karo tarnybą pastebimos šiuo metu, sakė, jog pastaruoju metu į vieną vietą pretenduoja 8-9 žmonės. Dėl išaugusios konkurencijos, pasak jo, planuojama įvesti atranką, kurios tvarka šiuo metu baigiama derinti.

KPAT duomenimis, tarp praėjusiais metais priimtų į profesinę karo tarnybą asmenų 78 proc. turėjo vidurinį išsilavinimą, 12 proc. – aukštąjį, 10 proc. – pagrindinį.

„Atrankos tvarka šiuo metu yra derinama su kariuomenės vadu, ministerijos padaliniais. Ši tvarka artimiausiu metu bus patvirtinta, kad būtų aišku, kodėl vieną priimame, o kito ne. Bet preliminariai toks paruošiamasis darbas jau įvyko ir nors pagal įstatymus gali ateiti žmogus su pagrindiniu išsilavinimu, bet mes jam iškart pasakome „gerbiamasis, jūs turite labai mažai šansų“, – pasakojo L.Bratikas.

Atrenkant pretendentus į karo tarnybą, jo teigimu, atsižvelgiama ir į karių motyvaciją.

„Kitas dalykas, kurį planuojama įvesti yra specializuota atranka pagal motyvaciją. Kad karininkas pakalbėtų su kandidatu ir pabandytų nustatyti jo norą ateiti į kariuomenę. Ar jis krizės vedamas, ar širdyje turi karybos elementų. Jau dabar pavedama tam tikriems žmonėms pakalbėti, bet tai dar neapibrėžta įstatymais“, – aiškino karius atrenkančios tarnybos atstovas.

Jo teigimu, kandidatai į karo tarnybą atrenkami atsižvelgiant į poreikį ir kariuomenės vadovybės iškeltas užduotis.

„Mes dabar gauname užduotį kiekvieną mėnesį suformuoti būrį, kuris pradėtų bazinį kario kursą. Būryje yra apie 30 karių. Jei, pavyzdžiui, jaunuolis yra atlikęs privalomą pradinę karo tarnybą, tai jam nereikia į tą bazinį kario kursą, jis gali važiuoti į karinį dalinį ir tarnauti. Priėmime tik prie bazinio kario kurso negali prisirišti“, – dėstė L.Bratikas.

Paklaustas, ar norinčių valgyti kario duoną atsirado daugiau pastaruoju metu padaugėjus bedarbių, KPAT atstovas sakė manantis, kad ekonominis sunkmetis yra tik vienas iš padidėjusį veiksnių, lemiančių norinčiųjų tarnauti kariuomenėje skaičiaus didėjimą.

„Iš principo mes tos krizės nepajautėme. Gal susidomėjimas yra šiek tiek didesnis, bet gal žmonės supranta, kad kario profesija nėra iš lengvųjų, kad kariuomenėje taip lengvai užuovėjos krizės metu nerasi. Mes pastebėjome, kad po 2008 metų lapkritį įvykusių Lietuvos kariuomenės atkūrimo 90-mečio šventinių paradų buvo antplūdis, toliau jis išsilaiko stabilus“, – samprotavo L.Bratikas.

Pasak jo, KPAT turi kandidatų banką ir atsiradusį karių poreikį stengiasi užpildyti iš atsirinkdami geriausius kandidatus.

„Pavyzdžiui, atsiranda poreikis dviejų ar penkių šaulių – iš karto banke žiūrime, kas labiausiai atitiktų tuos reikalavimus, tada susisiekiame su kandidatais ir kviečiame juos. Įprastai procedūra apie mėnesį užtrunka, tačiau jei nėra vietų, tai truputį ilgiau užtrunka“, – kalbėjo L.Bratikas.

2008 metų rudenį tuometinio KA ministrui Juozo Oleko įsakymu atidėjus jaunuolių šaukimą į Lietuvos kariuomenę, karines pajėgas pradėta buvo organizuoti tik profesinės tarnybos pagrindu. Šiuo metu privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantys kariai tarnaus iki 2009 metų liepos 1 dienos, o vėliau bus paleisti.

KPAT duomenimis, tarp praėjusiais metais priimtų į profesinę karo tarnybą asmenų 78 proc. turėjo vidurinį išsilavinimą, 12 proc. – aukštąjį, 10 proc. – pagrindinį. Besirenkančiųjų profesionalaus kario kelią amžiaus vidurkis yra 23,5 metų, 95 proc. priimtųjų kontingento sudaro vyrai.

60 proc. priimtųjų į profesinę karo tarnybą buvo atsargos kariai, t.y. jau atlikę karinę prievolę, 12 proc. atlikinėjo privalomąją pradinę karo tarnybą. Kadangi šauktinių Lietuvos ginkluotosiose pajėgose atsisakyta, įstatymai numato galimybę paskutiniesiems atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą pereiti į profesinę. 28 proc. tapusių profesionaliais kariais buvo be jokio bazinio karinio kurso, t.y. „iš gatvės“.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min