Ketvirtųjų kadencijos metų proga surengtoje spaudos konferencijoje vasarą D.Grybauskaitė tikino, kad savo sprendimą praneš šių metų pradžioje ir pasielgs taip, kaip jai pasakys Lietuvos žmonės.
„Aš pasakiau, kad mano ateitis priklausys nuo Lietuvos žmonių nuomonės. Tai nereiškia, kad aš būtinai pati atsistojusi gatvėje klausinėsiu. Manau, kad jūs patys pasistengsite man tą nuomonę pateikti. Jūsų apklausos parodys“, – liepą kalbėjo D.Grybauskaitė.
Dabar visuomenės apklausos rodo, kad gyventojai būtų linkę palaikyti prezidentės norą siekti antros kadencijos, tačiau ji savo sprendimo datą jau nukėlė į vasarį.
Politologai Lauras Bielinis ir Vytautas Dumbliauskas sutartinai tvirtina, kad šis delsimas naudingiausias pačiai Daliai Grybauskaitei. Esą taip ji apsigina nuo būsimos kritikos ir suteikia sau erdvės elgtis kaip tinkama.
„Jeigu delsimas kam nors yra naudingas, tai jis naudingas tik pačiai prezidentei. Jei ji galiausiai apsispręs nekandidatuoti, tai intrigą bus išlaikiusi iki galo. O, jeigu galiausiai paskelbs dalyvausianti, tai sukels ažiotažą ir sulauks dėmesio bangos, šmėžuos pirmuosiuose puslapiuose iki rinkimų likus visai nedaug laiko“, – skaičiavo L.Bielinis.
Nutildo kritikus
L.Bieliniui pritaria V.Dumbliauskas. Pasak jo, neskubėti kelti kandidatūros gali būti D.Grybauskaitės taktika apsisaugant nuo kritikos strėlių.
„Gal čia tokia taktika, toks stilius suintriguoti? Be to, neišeina dabar ir kitiems labai reikštis, nes ji dar tarsi ne prie ko, nes neimsi juk pulti žmogaus, kuris nekandidatuoja. Taigi, kol nėra D.Grybauskaitės sprendimo, kiti kandidatai irgi negali smarkiai sukti rinkimų kampanijos girnų, kad jiems byrėtų populiarumo lašai“, – kalbėjo politologas.
L.Bielinis dar priduria, kad brandžiose demokratijose kandidatai į aukščiausią postą šalyje neturėtų būti „paskutinės minutės staigmenos“. Pasak jo, kiekvieną pretendentą rinkėjai turėtų suspėti išnarstyti po kaulelį dar likus gerokai laiko iki rinkimų.
Kol nėra D.Grybauskaitės sprendimo, tai kiti kandidatai irgi negali smarkiai sukti rinkimų kampanijos girnų, kad jiems byrėtų populiarumo lašai, – sako V.Dumbliauskas.
„O dabar mes tylime, nes nežinome, ar ji kandidatė, ar ne. Delsdama ji bando sutrumpinti savo diskusiją su visuomene iki minimumo. Atsakymams ir programos teikimui lieka vis mažiau laiko, o jai tai daryti reikės. Reikės kalbėti jai pačiai, o ne tik pozuoti fotografijoms“, – teigia L.Bielinis.
Laukia kvietimo į Briuselį?
Politologai sako, kad vienintele tikrai pateisinama ir garbinga priežastimi delsti būtų faktas, kad D.Grybauskaitė yra kviečiama užimti aukštas pareigas Europos Sąjungos struktūrose.
V.Dumbliauskas įsitikinęs, kad tokia galimybė D.Grybauskaitei tikrai yra. Tačiau L.Bielinis sako, kad tokios kalbos apie postus Briuselyje tėra tik pučiamas mitas.
„Nemanau, kad postai ES yra realybė. Tai yra mitas. Pačiu geriausiu atveju tai – nebloga istorija, leidžianti motyvuoti nenorą kandidatuoti Lietuvoje. Toks garbingas atsisakymas“, – teigia jis.
Politologo nuomone, D.Grybauskaitei apsispręsti dėl antrosios kadencijos tikrai nėra lengva, o tai išduoda ir tempiamas laikas.
Pakištų kiaulę ištikimiausiems
Politologai tvirtina, kad iš prezidentės lūpų ištartas „ne“ ne tik pradžiugintų jos dabartinius konkurentus, bet ir verstų už galvos griebtis rėmėjus. Tiesa, ne tiek dėl to, kad šie neturėtų, ko pasiūlyti rinkėjams, bet todėl, kad jų kandidatų galimybės reklamuotis jau būtų sumažintos iki minimumo.
„Nemanau, kad konservatoriams ir liberalams prezidentė reikalinga kaip vienintelė ir pati geriausia kandidatė. Jiems tik patogu remti D.Grybauskaitę todėl, kad išvengtų sumaišties partijos viduje. Iškėlę Andrių Kubilių, Ireną Degutienę ar Vytautą Landsbergį konservatoriai sujauktų tą pusiausvyrą, kuri yra nusistovėjusi, paskatintų partijos vidaus kovas. Todėl saugant ramybę dabar kelti D.Grybauskaitę jiems paranku“, – aiškino L.Bielinis.
Tačiau, jei D.Grybauskaitė ištartų „ne“, neabejotinai savo kandidatus turėtų kelti ir konservatoriai, ir liberalai. Iki rinkimų likus mėnesiui dėl šios galimybės vyktų ne tik aršios kovos pačiose partijose. Naujiems kandidatams beveik neliktų laiko rinkimų kampanijai.
„Tai būtų konservatoriams ir liberalams pakišta kiaulė. Jiems būtų ir sunku spėti į traukinį, ir kandidatai atrodytų kaip antraeiliai – iškelti po to, kai D.Grybauskaitė nesutiko. Dėl to ankstyvas partijų sprendimas pareikšti paramą dabartinei prezidentei turbūt yra aiškiausias signalas, kad rinkimuose ji tikrai dalyvaus“, – teigė V.Dumbliauskas.
Patikrinta taktika
Pirmą kartą išsikėlusi kandidatūrą Lietuvos prezidento rinkimuose 2009 m. D.Grybauskaitė laikėsi tos pačios taktikos, kaip dabar.
Pirmą kartą iškėlusi kandidatūrą Lietuvos prezidento rinkimuose 2009 m. D.Grybauskaitė laikėsi tos pačios taktikos, kaip dabar.
Eurokomisare Briuselyje tuomet dirbusi D.Grybauskaitė apie savo sprendimą kandidatuoti į Lietuvos vadovės postą tąkart pranešė vasario 26 d. – likus vos 2,5 mėnesio iki rinkimų.
Tuomet, kaip ir dabar, prezidentė tvirtino, kad ji bus savarankiška kandidatė ir jokios partijos paramos neprašys.
Tačiau ir tuomet konservatoriai neprašyti pareiškė jai paramą, be to, padėjo surinkti būtinus parašus.
Gegužės 17 d. vykusiuose prezidento rinkimuose už D.Grybauskaitę balsavo 68,21 proc. rinkėjų. Ji išrinkta jau pirmajame rinkimų ture.
