Dabar populiaru
Publikuota: 2019 vasario 22d. 11:50

Kandidatų į Kauno merus debatuose V.Matijošaitis rektorius išvadino dzeusais

Debatų akimirka
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr. / Debatų akimirka

Kauno miesto savivaldybėje Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų surengė verslo atstovų ir kandidatų į Kauno miesto merus debatus „Kaunas rytoj“. Juose, kaip jau tapo įprasta, ir vėl nepasirodė Darbo partijos atstovas Martynas Maulė. Kandidatai diskutavo apie verslo ir vietos valdžios santykį Kaune. Iš dabartinio miesto mero, kandidato Visvaldo Matijošaičio lūpų netrūko kandžių replikų.

Be „darbiečio“ M.Maulės į Kauno merus kandidatuoja dar šeši asmenys: „Vieningo Kauno“ lyderis, dabartinis laikinosios sostinės meras Visvaldas Matijošaitis, „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas Antanas Navakauskas, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė Jurgita Šiugždinienė, Liberalų sąjūdžio atstovas, dabartinis vicemeras Simonas Kairys, Lietuvos centro partijos kandidatė į merus, 30-ties metų pedagoginį stažą skaičiuojanti panevėžietė Rūta Andriuškevičienė ir Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas – advokatas Gintaras Černiauskas.

Pasak organizatorių, M.Maulės nedalyvavimo priežastis – komandiruotė. Nedalyvavo šis „darbietis“ ir anksčiau organizuotose diskusijose.

Užbėgant įvykiams už akių, galima reziumuoti, kad „tvarkietis“ A.Navakauskas, atsakydamas į kiekvieną klausimą, rado progos įkąsti dabartinei valdžiai ir dažnai pritarė konservatorei J.Šiugždinienei, o pastaroji – jam. Bendrą kalbą atrado „Vieningo Kauno“ lyderis V.Matijošaitis, kuriam nuolat patarinėjo už nugaros sėdintis vicemerės Rasos Šnapštienės, bendražygio Jono Audėjaičio bei gyvenimo draugės Loretos Stonkienės trio, ir liberalas vicemeras S.Kairys, ne kartą užsiminęs apie šios kadencijos tarybos nuveiktus gerus darbus ir oponavęs „puolančiajai“ jėgai. O štai R.Andriuškevičienės dažniausiai kartojamu žodžiu tapo „bendradarbiavimas“.

Išskyrė savo privalumus

Trečiadienio vakarą vykusių debatų pirmoje dalyje kandidatai sulaukė vieno ir to paties klausimo: kodėl kauniečiai turėtų balsuoti už jus ir koks yra jūsų šūkis, kokios pagrindinės nuostatos verslo atžvilgiu? Prisistatymui jie turėjo tik dvi minutes.

Prisistatydama R.Andriuškevičienė akcentavo savo geltoną liemenę ir jos kuriamą prancūzišką dvasią.

„Ne viskas patinka, kas vyksta Kaune. Kaunas turi būti bendradarbiaujantis. Mūsų šūkis: už visiems lygiai teisingą Kauną. Moraliai ir socialiai atsakingą verslą norėtume turėti, kad verslas būtų depolizuotas. Oligarchija savivaldoje nėra pats geriausias variantas. Kitų šalių patirtis rodo, kad tai veda į sąstingį. Svarbus ir šiukšlių deginimo pakaunėje, vandenviečių išsaugojimo klausimas. Noriu akcentuoti ir socialinės atskirties mažinimą“, – savo kalboje rėžė kandidatė.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Rūta Andriuškevičienė
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Rūta Andriuškevičienė

Advokatas G.Černiauskas pabrėžė esantis kaunietis nuo 1977 m. Kaunas – jo ateitis.

E.Černiauskas: „Taip susiklostė, kad Kaunas niekuomet neturėjo socialdemokrato vadovo. Manau, atėjo laikas.“

„Kodėl socialdemokratai? Nes šios partijos istorija ilga ir ji visada buvo kurianti, o ne griaunanti. Iš jos kilę labai daug garsių asmenybių. Taip susiklostė, kad Kaunas niekuomet neturėjo socialdemokrato vadovo. Manau, atėjo laikas. Paprastas žmogus, – į tai orientuojasi ši partija“, – savo pasirinkimą argumentavo G.Černiauskas.

Liberalų sąjūdžio atstovas S.Kairys pabrėžė, kad kandidatuoja, nes tai yra jo teisė. Pasak jo, kiekvienas judėjimas, politinė partija privalo aktyviai dalyvauti rinkimuose.

„Esu jauniausias kandidatas, tačiau jau esu sukaupęs patirties. Vieną kadenciją buvau opozicijoje, šią – jau valdančiojoje daugumoje. Kai atvažiavau studijuoti, mane Kaunas įtraukė kaip magnetas. Miestas, kur pildosi svajonės. Pagrindinis mūsų šūkis: Kaunas – kaip džiazas. Kalbame apie laisvumą, pozityvą“, – teigė S.Kairys.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Simonas Kairys
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Simonas Kairys

V.Matijošaitis pabrėžė, kad vienintelis iš visų kandidatų yra nepartinis.

„Gal partijos padarė klaidą, kad manęs nepriėmė, – nusijuokė dabartinis Kauno meras. – Esu penktos kartos kaunietis. Mano sūnūs, kurie abu kandidatuoja į tarybą, – šeštos kartos. Džiaugiuosi, kad ir jie neabejingi miestui. Branginu Kauną, džiaugiuosi, kad čia gyvenu. Kaunas buvo nepelnytai apleistas ir pamirštas. Noriu pratęsti pradėtus darbus“.

„Tvarkiečio“ A.Navakausko kalboje jau nuo pirmųjų sakinių netrūko kritikos dabartinei valdžiai: „Labai daug tikėjausi iš 2015 m. sudarytos daugumos. Nematau, kad tai buvo proveržio metai. Ar tos partijos, buvusios daugumoje, ką nors nuveikė? Nieko negirdėjau. Tik „Vieningas Kaunas“ ir jo lyderis skamba. Kaune reikalingi kitokie pokyčiai. Girtis tik turizmu ar gatvių sutvarkymo kiekiu nevalia. Kaunas pagal gerovės indeksą atsidūrė ketvirtoje vietoje. Koks dar proveržis?“.

J.Šiugždinienė pabrėžė turinti didelių organizacijų valdymo patirties.

„Man svarbios visos įmonės: tiek mažos, tiek didelės, tiek lietuviškos, tiek turinčios užsienio kapitalo. 80 proc. Kauno įmonių – smulkus verslas. Tik 200 įmonių, kur dirba daugiau nei 100 darbuotojų. Mano siekis, kad Kaunas taptų Baltijos regiono technologijų centru. Kauno įmonės gali ne tik gaminti, bet ir kurti. Svarbi ne tik pigi darbo jėga, bet ir aukštos kvalifikacijos specialistai. Noriu sujungti miesto, mokslo ir verslo pajėgas bendram darbui“, – tikino J.Šiugždinienė.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Jurgita Šiugždinienė
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Jurgita Šiugždinienė

Auditorijai buvo suteikta galimybė balsuoti atsakant į klausimą „Ar Kauno valdžios ir verslo bendruomenės santykiai vystosi tinkama kryptimi?“. Iš viso balsavo 64 žmonės. 34 proc. pasakė „tikrai taip“. 19 proc. – „daugiau taip nei ne“.

Sulaukė verslo atstovų klausimų

Antroje dalyje klausimus uždavė diskusijoje dalyvavę verslo atstovai, kurie išanalizavo kandidatų programas.

Pirmoji klausimo sulaukė R.Andriuškevičienė. Pastebėta, kad savo programoje ji išskyrė tik smulkų ir labai smulkų verslą. Kokį proveržį šis smulkus verslas gali padaryti, jei matote jį kaip pagrindą? Ar apie dideles įmones nereikia iš viso kalbėti?

„Smulkių ir vidutinių įmonių Kaune yra daugiau nei 90 proc. Kaunas yra patogioje strategiškai vietoje. Galima puikiai vystyti verslus dėl geros geografinės padėties. Reikia padėti šeimų kuriamam verslui, padėti steigti įmones grįžtantiems asmenims“, – teigė R.Andriuškevičienė.

J.Šiugždinienė replikavo: „Nereikia priešinti smulkaus, vidutinio ir stambaus verslo. Atėjus užsienio investuotojams, šalia jų kuriasi daug smulkaus ir vidutinio verslo“.

„Aš atėjęs iš verslo. Lietuvos mastu jis yra šiek tiek didelis, Europos ar pasaulio – labai nedidelis verslas. Bet kuris didesnis verslas kontaktuoja ir dirba kartu su mažesniais regioniniais, rajoniniais verslais. Mano kompanija duoda darbo 500 žmonių“, – pabrėžė V.Matijošaitis.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Visvaldas Matijošaitis
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Visvaldas Matijošaitis

A.Navakauskas patikino, kad sveika, gera konkurencija paskatintų verslą plėtotis: „Jei viską Kaune uzurpuoja savivaldybės strateginės įmonės, nei smulkiam, nei vidutiniam verslui nebelieka kelio sėkmingai konkuruoti ar įsitvirtinti“.

S.Kairys priminė, kad Kaune yra 0,01 proc. žemės mokestis toms įmonėms, kurios arba tik įsisteigė Kaune, arba savo veiklą perkėlė į Kauną.

S.Kairys priminė, kad Kauno mieste yra 0,01 proc. žemės mokestis toms įmonėms, kurios arba tik įsisteigė Kaune, arba savo veiklą perkėlė į Kauno miestą.

G.Černiausko nuomone, Kaunas nukentėjo, kai į miesto centrą įsiveržė didieji centrai. Tuomet smulkiajam verslui buvo suduotas didelis smūgis.

Netrukus jis iš verslo atstovų sulaukė klausimo: šiuo metu Kaune gyvena 286 tūkst. gyventojų, savo programoje keliate tikslą, kad per 10 metų jame gyvens pusė milijono, kaip tai padarysite?

„Aš asmeniškai esu pavyzdys – turiu 6 vaikus, – humoro nestokojo G.Černiauskas. – Emigrantų susigrąžinimas. Pagalbos daugiavaikėms, jaunoms šeimoms programas reikia kurti. Gal pasinaudočiau dabartinio mero idėja – prisijungčiau Kauno rajoną“.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Gintaras Černiauskas
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Gintaras Černiauskas

Auditorijoje nuvilnijo juoko banga.

V.Matijošaitis suskubo replikuoti: „Praėjusių metų statistika nėra tokia liūdna. 5 tūkst. išvažiuodavo per metus iš Kauno. Pernai paliko tik 1,5 tūkst. Tendencija stipri. Ir tai tie žmonės išvažiavo į tą patį Kauno rajoną, kurį norime prisijungti“.

Užsiminė dabartinis meras ir apie į LEZ pritrauktas 300 mln. eurų investicijas, tačiau greitai konkurentų buvo nutildytas.

S.Kairys tarsi užstojo V.Matijošaitį: „Nesutinku, kad negalime kalbėti apie LEZ. Ten dirba kauniečiai. Tuomet negalime kalbėti ir apie Kauno tarptautinį oro uostą? Absurdas. Mes nevagiliaujame svetimame darže“.

J.Šiugždinienė patikino galvosianti apie pirminio įnašo būstui įsigyti priemonės finansavimą.

Verslo atstovų įsitikinimu, tikslas, kad po dešimtmečio Kaune gyvens pusė milijono gyventojų, yra muilo burbulas.

S.Kairys sulaukė klausimo, susijusio su startuoliais: kaip kandidatas, tapęs meru, žada juos atrasti, skatinti ir paremti?

Verslo atstovų įsitikinimu, tikslas, kad po dešimtmečio Kaune gyvens pusė milijono gyventojų, yra muilo burbulas.

„Kaunas – akademinis miestas. Naujai atėję investuotojai duos tam impulsą. Startuolių programa šiemet buvo pakeista. Nebebuvo to aklo šaudymo į atskirtas idėjas. Kaune yra dvi didžiausios problemos. Atsiremiame į tautinius lietuvių bruožus. Dažniausiai, turėdami genialią idėją, saugome ją nuo visų, nenorime dalintis. Neieškome partnerių, pagalbos, investicijų iš šono. Šiemet nusitaikėme į akseleravimą. Beje, kasmet startuoliams skiriamas 100 tūkst. eurų biudžetas“, – patikino S.Kairys.

V.Matijošaitis replikavo, pabrėžęs, kad nėra lengva surasti visus startuolius: „Kartais tos idėjos kelia juoką. Kreipiuosi į pramonininkus: padėkite surasti idėjas, o mes surasime, kaip juos paremti“.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Debatų akimirka
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Debatų akimirka

J.Šiugždinienės įsitikinimu, turi atsirasti daugiau tarpuniversitetinio bendradarbiavimo startuolių srityje, turi atsirasti vietos mieste, kur galėtų kurtis startuoliai. Reikalingos, anot jos, ir laboratorijos, kur startuoliai galėtų išsibandyti procesus, kurti savo produktus ir juos išleisti į rinką. Pagalbą turėtų suteikti būtent savivaldybė.

Iš V.Matijošaičio verslo atstovai norėjo išgirsti konkrečius pasiūlymus dėl priemonių, kurios sukurtų efektyvų dialogą tarp verslo ir savivaldos. Sulaukė jis klausimo ir dėl skirtingų bendruomenių interesų derinimo – kaip tą padaryti.

„Savivaldybė ir taip puikiai bendrauja su pramonininkais, verslininkais. Apie bendruomenes... Matau daug problemų. Kiekviena bendruomenė norėtų leisti laisvalaikį karališkuose rūmuose. Nežiūrint į tai, kiek tai kainuoja ir kokią naudą atneša Kauno visai visuomenei“, – atsakė V.Matijošaitis.

A.Navakauskas vėl įgėlė pabrėždamas, kad tokie klausimai tik parodo bendravimo iš savivaldybės pusės trūkumą. Bendruomenės, anot jo, privalo dalyvauti miesto gyvenime ir valdžios veikloje.

„Kur dingo darbuotojas? Jo interesai? Atlyginimai? Reikia daugiau dialogo tarp visų trijų šalių. Siūlome įsteigti kauniečio kortelę, su kuria būtų galima nemokamai važiuoti ir parkuoti automobilį, bet ir seniūnijose išreikšti pageidavimus“, – teigė R.Andriuškevičienė.

S.Kairys pateikė konstruktyvaus savivaldos ir verslo bendradarbiavimo pavyzdį – „Mokslo salos“ projektą.

J.Šiugždinienė priminė, kad savivaldybėje yra verslo taryba: „Nematau, kad ji veiktų. Reikia suaktyvinti jos veiklą“.

J.Šiugždinienė priminė, kad savivaldybėje yra verslo taryba: „Nematau, kad ji veiktų. Reikia suaktyvinti jos veiklą“.

Pasak G.Černiausko, verslas yra inovatyvus, veržlus, visuomet turi idėjų, o jos įgyvendinamos tuomet, kai politika jas palaiko. Jo teigimu, miestas privalo aktyviai dalyvauti infrastruktūros plėtroje. Ne tik verslas turi tempti šį vežimą.

A.Navakauskui užduotas klausimas: jūs numatote teikti nemokamą profesionalią pagalbą verslo pradžiai, bet ar tai miesto savivaldos uždavinys? Kaip, jums vadovaujant, padėtumėte verslui spręsti darbuotojų trūkumą?

„Aišku, kad savivaldybė nekuria darbo vietų, bet gali prisidėti prie tinkamų sąlygų kūrimo. Jei savivaldybėje verslo atstovai rastų tinkamą bendradarbiavimą, nuomonių apsikeitimą, tai ne tik darbo vietos, bet ir investicijos pasipiltų į Kauną“, – atsakė „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovas.

Replikuodama R.Andriuškevičienė pabrėžė verslo ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo stoką, nes studentai neranda praktikos vietų. Taip, anot jos, susikuria užburtas ratas, o išeiti iš jo galima tik per bendradarbiavimą.

V.Matijošaitis pamokė Lietuvos centro partijos atstovę, kad savivalda nereguliuoja aukštųjų mokyklų, o šios nesugeba perorientuoti studentų, kad šie prisitaikytų žiniomis prie naujų investicijų.

J.Šiugždinienė pareiškė norinti išjudinti iš mirties taško vyresnių žmonių perkvalifikavimo klausimą, o G.Černiauskas užsiminė apie tai, kad savivaldybė galėtų užmegzti ryšius su išeivijos bendruomenėmis. Taip galima būtų susigrąžinti darbo jėgą, kuri dirba svetur.

Verslo atstovas sukritikavo visą J.Šiugždinienės programą ir pasiteiravo: jei jumis nepasitikėjo akademijos bendruomenė, kodėl turėtų pasitikėti kaunietis? Paprašyta išsakyti nuomonę ir apie Vilijampolės bei Šančių lūšnynus – ką ji darytų, kad juos sutvarkytų.

Verslo atstovas sukritikavo visą J.Šiugždinienės programą ir pasiteiravo: jei jumis nepasitikėjo akademijos bendruomenė, kodėl turėtų pasitikėti kaunietis?

„Nesakyčiau, kad nepasitikėjo KTU manimi. Iš 10 kandidatų į rektoriaus poziciją finaliniame etape buvo likę tik du. Ir vienas iš tų dviejų buvau aš. Tikiuosi, kad kitus KTU rektoriaus rinkimus laimės moteris. Ir tai būtų daug, atsižvelgiant į tai, kad universitetas – technologijos“.

V.Matijošaitis taip drąsiai rėžė apie J.Šiugždinienės programą: „Nereikia rašyti didelių įsipareigojimų. Užtenka 10 Dievo įsakymų. Jų laikykimės.“

Salėje vėl nuaidėjo šurmulys.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Debatų akimirka
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Debatų akimirka

G.Černiauskas atkreipė dėmesį į tai, kad Vilijampolė nėra pakraštys, o miesto centras. Sutvarkyt ją, anot jo, didelės drąsos reikalaujantis veiksmas: „Kardinalaus sprendimo reikia, kad pertvarkytume šitą rajoną“.

R.Andriuškevičienės įsitikinimu, ir tuose „pakraščių“ rajonuose auga vaikai, kuriems reikia užimtumo, bibliotekos, sporto klubo. Vaikas juk nepasirenka, pasak jos, kurioje šeimoje gimti.

V.Matijošaitis priminė, kad savivaldybė turi programą, kuriai per metus išleidžia 2 mln. eurų: tvarko sandėliukus, esančius miesto pakraščiuose.

S.Kairys tarsi pratęsė V.Matijošaičio mintį, primindamas apie Vilijampolėje įgyvendinamus projektus: prabangų gyvenamųjų namų kvartalą Piliamiestį bei būsimą Kėdainių tiltą.

V.Matijošaičiui – priekaištai iš neįgaliųjų bendruomenės

Trečioji debatų dalis buvo skirta auditorijos klausimams.

„Netyčia jums išsprūdo citata dėl karališkųjų rūmų. Mums jų nereikia“, – piktinosi vienos bendruomenės atstovė.

„Ateikite, surengsime ekskursiją, kaip Panemunėje pertvarkėme mokyklą į bendruomenių namus“, – pakvietė V.Matijošaitis.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Visvaldas Matijošaitis
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Visvaldas Matijošaitis

Vėliau kandidatai sulaukė klausimo dėl sveikatinimo programos. Pasak klausiančiojo, verslas be sveikos darbo jėgos neklestės, tad ko kandidatai imtųsi sveikatinimo srityje?

J.Šiugždinienė atsakė skatinsianti neįgaliųjų sportą. Pasak jos, veiklos jiems turėtų būti nemokamos. Didesnį dėmesį ji skirtų ir fizinio lavinimo pamokoms mokyklose.

A.Navakauskas užsiminė apie sporto aikštelių plėtrą, o V.Matijošaitis kalbėjo apie jau nuveiktus darbus.

„Negali būti mieste visi krepšininkai. Per trejus metus kapitališkai sutvarkėme 24-ių mokyklų stadionus. Likę 7 bus sutvarkyti per šią vasarą. Statomas dengtas futbolo maniežas, baigiamas baseino projektas, statoma ledo arena. Sportui, judėjimui iš tiesų skiriame daug dėmesio. Gaila, kad kadencija trumpa. Rekonstruojamas ir S.Dariaus bei S.Girėno stadionas“, – teigė V.Matijošaitis.

S.Kairys pabrėžė, kad sportuoti yra viena, tačiau problema – sveikas sportavimas. Projektuose, anot jo, turėtų dalyvauti kineziterapeutai ir sveikatinimo atstovai.

G.Černiauskas patikino konsultavęsis su medikais, klausęs, kas negerai su sistema, ko trūksta. Šie jam atsakę, kad viskas gerai.

„Nėra gerai. Eilės prie gydytojų kabinetų, gydymo kokybė netenkina miestiečių. Žiūrėti reikia į skandinavišką modelį. Buvimas gamtoje, judėjimas – labai svarbu. Masiškumas, o ne profesionalus sportas turėtų būti savivaldybės prioritetas“, – teigė jis.

R.Andriuškevičienės nuomone, seniūnijose turėtų atsirasti sveiko maisto, sveiko gyvenimo šventės. Neuždarytų ji, kaip dabar vyksta, ir viešųjų pirčių, nes ne visiems įkandamos sporto klubų pirčių zonos.

V.Matijošaitis sulaukė klausimo iš neįgaliųjų atstovo. Pasak jo, Kaunas tris kartus įvardytas kaip diskriminuojantis neįgaliuosius miestas. Kodėl neįsikišate ir neišsprendžiate „Žalgirio“ arenos problemos, juk savininkas pastato yra savivaldybė? Problema, pasak neįgaliojo debatų dalyvio, persikels į teismą.

„Turiu žmogų, kuris gyvena vežimėlyje. Puikiai žinau ir arenos problemas. Kad ne visi sugebate patekti. Esu su tuo susidūręs. Kalbamės su direktoriumi, ieškome būdų, tačiau kad visi galėsite suvažiuoti į areną – taip nebus“, – atsakė V.Matijošaitis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./„Žalgirio“ arena
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./„Žalgirio“ arena

A.Navakauskui šis atsakymas užkliuvo: „Aroganciją parodo valdžia, kai reikia spręsti tokius reikalus. Šventas reikalas prisidėti ir padėti. Šis klausimas jau turėjo būti išspręstas. Pirminės svarbos klausimas“.

J.Šiugždinienė pritarė A.Navakauskui, pabrėžusi, kad jos rinkiminėje programoje yra numatyta plėsti paslaugų paketą neįgaliems vaikams – suteikti nemokamą pavežėjimą į būrelius.

R.Andriuškevičienė iškėlė klausimą: šioje kadencijoje nebuvo opozicijos, tad kas trukdė spręsti neįgaliųjų klausimus?

S.Kairys priminė, kad pastarojoje Kalėdų eglės įžiebimo šventėje buvo atiduota duoklė neįgaliesiems – įrengta speciali platforma. Tačiau šis pasisakymas greitai sulaukė neįgaliojo kritikos: „Šis veiksmas buvo visiškas fiasko. Priešais mūsų tribūną pastatėte filmavimo kameras – žiūrėjome į užpakalius“.

Kandidatai į merus sulaukė klausimo ir dėl to, ką galima būtų padaryti, kad Kauno aukštosios mokyklos galėtų konkuruoti su Vilniaus aukštosiomis mokyklomis.

J.Šiugždinienė užsiminė, kad mažų mažiausiai ką galima padaryti, tai įrengti rodykles užsienio studentams, kur iš viso tas universitetas yra.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Debatų akimirka
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Debatų akimirka

G.Černiausko nuomone, aukštųjų mokyklų programos turi būti orientuotos į vietos rinką, kad ruoštume specialistus sau, o ne pasaulio bendruomenei. Būtent savivaldybė turėtų numatyti, kokių specialistų trūksta.

A.Navakauskas įsitikinęs, kad pirmiausiai pats miestas turi būti patrauklus. Turi būti patogūs privažiavimai prie aukštųjų mokyklų, reiktų sureguliuoti viešojo transporto maršrutus.

S.Kairys teigė, kad Kauno aukštųjų mokyklų specialistai buvo susodinti prie vieno stalo, tačiau aukštojo mokslo reforma išmušė juos iš vėžių. Jis paprieštaravo G.Černiauskui, sakydamas, kad nereikia žiūrėti tik į savo daržą – Kauno universitetai turi konkuruoti ir su užsienio aukštosiomis mokyklomis.

V.Matijošaitis: „Kai rektoriai sueina, kurie jaučiasi kaip dzeusai... Tenka atidaryti duris, kai jie nori išeiti. Ar išskristi.“

„Daug ką gali miesto valdžia, bet nesame dievai. Kai rektoriai sueina, kurie jaučiasi kaip dzeusai... Tenka atidaryti duris, kai jie nori išeiti. Ar išskristi. Tarp savęs jie turi pirmiausiai susitarti. Mes neturime galių daryti įtakos vieno ar kito rektoriaus skyrimui. Pats vienam turėjau atidaryti duris“, – kritikos aukštųjų mokyklų vadovams negailėjo V.Matijošaitis.

Klausimą uždavė ir Petrašiūnų bendruomenės centro atstovė. Pasak jos, bendruomenių centrams išlaikyti patalpas labai sunku ar neįmanoma. Ką, kandidatai, manote apie galimybę pirkti paslaugų iš nevyriausybinių organizacijų? Taip būtų pagelbėta toms pačioms organizacijoms. Pvz., vietos bendruomenė galėtų tvarkyti viešąsias erdves.

S.Kairys pabrėžė, kad nemažai paslaugų jau dabar yra perkama iš NVO sektoriaus.

„Neveltui buvo kalbų apie karalių rūmus“, – šyptelėjo jis.

R.Andriuškevičienė pasiūlė bendruomenėms rasti vietos mokyklų patalpose. J.Šiugždinienė taip pat pasiūlė glaustis prie vietos bibliotekų ar ieškoti tuščių, apleistų patalpų.

A.Navakauskas tik dar kartą įsitikino, kad nėra santykio tarp valdžios ir bendruomenių.

„Kiekviena paslauga turi turėti savo kainą ir ji turi būti teisinga. Ne dėl to, kad nesugeba kažkas išlaikyti savo didžiulių patalpų, savivaldybė turi pirkti bet kokią paslaugą už bet kokią kainą“ , – atsakė V.Matijošaitis.

Sulaukė kandidatai klausimo ir dėl pakaunėje statomos šiukšlių deginimo jėgainės. Pasak klausiančiojo, ji stovės visai šalia Dainavos miegamojo rajono, o kasdien į orą žadama išmesti apie 2 tūkst. kg įvairių medžiagų.

R.Andriuškevičienė teigė, kad tai vertina tik neigiamai. Ji nesupranta, kodėl buvo parinkta tokia vieta. J.Šiugždinienė ir A.Navakauskas apgailestavo, kad statybos jau vyksta ir nieko nepadarysi.

„Turime vandenvalos problemą, dabar neišvengsime dar vienos problemos. Vieta netinkama“, – teigė G.Černiauskas.

V.Matijošaitis pabrėžė, kad be technologijų miestas nepragyvens. Pasak jo, Kaune pastatytos biokuro katilinės, todėl kauniečiai už šildymą moka itin mažai. Mažiau moka tik šiauliečiai.

„Atliekų deginimo jėgainėje įdiegti nauji įrenginiai, o tai kainuos daug“, – ramino jis.

Pasak S.Kairio, konkurencija turi būti ne tik tarp atskirų kuro gamintojų, bet ir kuro rūšių. Jis pasiūlė patiems labiau rūšiuoti atliekas.

Pabaigoje pasiūlyta kandidatams pasvajoti: kokių darbų jie imsis tapę merais ir kokį Kauną paliks po 4 metų kadencijos? Atsakymui jie teturėjo 20 sekundžių.

S.Kairys dar kartą pakartojo savo šūkį: Kaune bus kaip džiaze. Jis yra už atvirą, kuriantį miestą, nes tik įdomus miestas gali traukti investuotojus.

G.Černiauskui imponuoja Kaunas, kuris auga, kuriame daugėja verslo ir darbo vietų, kuriame turistai pasilieka ilgiau nei parą.

R.Andriuškevičienė įgėlė S.Kairiui: „Pensininkai ir neįgalieji tikrai nedžiazuoja šiandien Kaune.“

„Įsivaizduoju, kad bus prikelta Kauno pilis, sutvarkytos pakrantės“, – teigė jis.

R.Andriuškevičienė įgėlė S.Kairiui: „Pensininkai ir neįgalieji tikrai nedžiazuoja šiandien Kaune. Piarui išleisčiau mažiau pinigų. Noriu bendradarbiavimo“.

J.Šiugždinienė svajoja, kad Kaune būtų didžiausias vidutinis atlyginimas Lietuvoje, kad ne meras, o kauniečiai būtų miesto šeimininkai.

A.Navakauskas norėtų daugiau skaidrumo, verslumo ir tolerancijos miestiečiams. To, anot jo, dabar trūksta. „O šiaip aš esu realistas, – nesvajosiu“, – patikino jis.

„Kiek daug svajonių dabar išgirdau. Eisiu mokytis, daryti namų darbų ir daryti darbus. Matau, kiek darbų turėsiu nuveikti“, – tarsi jau tapęs meru naujajai kadencijai visus ironiškai šyptelėti privertė V.Matijošaitis.

O kaip Kaunui aplenkti reitinguose Vilnių?

S.Kairys išskyrė amžiną problemą su Kauno rajonu. Kaunas, anot jo, ir dabar jau yra lyderis – rikiuojasi tarp daugiausiai statybos leidimų 1000 gyventojų išduodančių miestų.

J.Šiugždinienės nuomone, jei neturėsime šiuolaikiško švietimo, neapibrėšime krypties, kur link turime judėti, neaplenksime Vilniaus.

R.Andriuškevičienė išskyr tris grafas: bendradarbiavimas, šeima, švietimas.

A.Navakauskas užsiminė apie neskaidrų biudžeto panaudojimą. G.Černiauskui svarbiausia bendruomenė, kuri gyvena gerai.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Antanas Navakauskas
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Antanas Navakauskas

„Nelenktyniaučiau su niekuo. Norisi tik to, kad miestas tolygiai vystytųsi. Kad parsivežtų iš Vilniaus, Jonavos kauniečiai antrąsias puses“, – rėžė dabartinis miesto meras.

Tai išgirdęs, debatus moderavęs politologas prof. dr. Algis Krupavičius pajuokavo: V.Matijošaitis mato didžiausią konkurentą – tai jis pats. Jis palinkėjo kandidatams konkretumo, aiškumo.

Auditorijoje įvyko antras balsavimas: „Kurio kandidato į merus programai ir siūlymams pritariate labiausiai?“

41 proc. balsavusiųjų atsakyme įvardijo V.Matijošaitį, 24 proc. J.Šiugždinienę, 18 proc. S.Kairį. Balsavo kiek daugiau nei 50 žmonių.

Tai jau penktieji Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų organizuojami verslo ir politikos debatai. Pirmieji surengti 2011 m. prieš savivaldos rinkimus, antrieji – prieš 2012 m. Seimo rinkimus, 2013 m. diskutuota apie Savivaldybės tarybos kadencijos pusiaukelę, 2015 m. surengti debatai su kandidatais į Kauno miesto merus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

01:09
02:13
02:24

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min