Tai krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė sakė trečiadienį po bendro Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų (NSGK) posėdžio.
Anot R.Juknevičienės, papildomai karių bus siunčiama ir į Afganistano pietus, kur kariauja Specialiųjų operacijų pajėgų būrys.
Anot jos, 150 mln. litų KAM sutaupys iš savo vidinių rezervų. „Afganistaną laikome prioritetu, galų gale tai yra mūsų karių saugumo klausimas. Stengiamės taip susispausti, kad misijai galėtume skirti pakankamas lėšas, kurias jie turi gauti“, – tvirtino ministrė.
Ji pabrėžė, kad Lietuva tęs savo įsipareigojimus šiame regione. Kaip ir žadėta, vasarą į Gorą, kur Lietuva vadovauja provincijos atkūrimo grupei (PAG), prezidento rinkimų laikotarpiui siunčiama papildoma karių grupė – per 20 karių. Jie iki metų pabaigos turės užtikrinti lietuvių stovyklos saugumą.
Anot R.Juknevičienės, papildomai karių bus siunčiama ir į Afganistano pietus, kur kariauja Specialiųjų operacijų pajėgų būrys.
Tuo metu lėšas, skiriamas civilinei misijai Afganistane, planuojama mažinti. Pasak NSGK pirmininko Arvydo Anušausko, iš šiemet numatytų 4 mln. litų norima teskirti 2 mln. litų.
Su tokiu, anot jo, drastišku finansavimo mažinimu nesutinkantis Seimo komiteto vadovas žurnalistams teigė siūlysiąs palikti bent 3,2 mln. litų. „Civiliniai projektai turi tiesioginę įtaką karinei misijai, jos sėkmei. Karinė misija užtikrina stabilumą, kuris reikalingas civiliniams projektams įgyvendinti“, – dėstė politikas.
Kadangi mažėjantis finansavimas gali turėti įtakos Afganistane dirbančių Lietuvos piliečių saugumui, komitetai paprašė Vyriausybės iki birželio 1 d. parengti kompleksinę Lietuvos karinės ir civilinės veiklos Afganistane strategiją, numatant strategines kryptis ir jų finansavimą.
Pasak A.Anušausko, į Goro provincijos atkūrimo darbus reikėtų įtraukti daugiau valstybės institucijų, panaudoti tam Europos Sąjungos lėšų.
Gore Lietuva vykdo įvairiausius civilinius projektus – rūpinasi vietos gyventojų aprūpinimu elektros energija, stato mokyklas, vaikų namus, ligonines ir kt.
„Pasiūliau atsižvelgti į aplinkybę, kad Rytai yra Rytai. Mūsų provincijos finansavimo mažinimo tikrai nesupras. Ten yra žemiau skurdo ribos, žmonės, gaunantys po 12 dolerių. Sakyti, kad mes dvigubai dabar sumažinsime (skiriamas lėšas – BNS), mano galva, nėra teisinga. Yra tęstiniai projektai. Kažkoks mažinimas gali būti, bet ne toks drastiškas“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.
Krašto apsaugos ministrės teigimu, NATO yra priėmusi sprendimą šiemet pasiekti lūžį Afganistane.
„Nors šiaip turbūt visi supranta, kad tai yra ne vienerių metų projektas. Atkurti valstybę Afganistane yra labai ilgas, į tolimą ateitį nukreiptas projektas, tik klausimas, kaip ilgai saugiai aplinkai sukurti reikės didesnių karinių pajėgumų, – sakė R.Juknevičienė. – (...) Esu atsargi optimistė. Vis tiek kito kelio nėra. Sunkus ligonis, turintis perspektyvų išgyti, šiandien dar yra reanimacijoje. Šiandien atimti iš jo deguonį, dirbtinį maitinimą būtų nusikaltimas, jis neišgyventų. Tačiau po kelerių metų galbūt tas ligonis galės persikelti į normalią palatą ir stotis ant savo kojų.“
Lietuvos vadovaujama Provincijos atkūrimo grupė Afganistano Goro provincijoje pradėjo veikti 2005 metų birželį. Pagrindinė jos užduotis – padėti Afganistano valdžiai plėsti įtaką provincijoje, užtikrinti saugumą ir sudaryti tinkamas sąlygas provincijai atkurti.
Šiuo metu Afganistano Goro provincijoje tarnauja aštunta Lietuvos vadovaujama PAG karinio vieneto pamaina. Lietuvos vadovaujamoje PAG be maždaug 200 Lietuvos karių ir civilių taip pat tarnauja Danijos, Kroatijos, JAV, Ukrainos ir Gruzijos kariškiai.
Specialiųjų operacijų pajėgų kariai Afganistano pietuose kartu su kitų NATO šalių kariais vykdo specialiąją žvalgybą, teroristų identifikavimo, sulaikymo ir neutralizavimo, kitas aukšto intensyvumo kovines užduotis. Tiksli karių dislokacijos vieta ir jų skaičius neskelbiami. Manoma, kad šiuo metu Afganistane yra apie 40 Specialiųjų operacijų pajėgų karių.
