Už kandidatą balsavo visi 127 Seimo nariai.
Krašto apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktoriaus pavaduotoją pulkininką leitenantą G.Griną į saugumo vadovus pasiūlė prezidentė Dalia Grybauskaitė. VSD vadovą prezidentas skiria ir atleidžia Seimo pritarimu.
Iki kol D.Grybauskaitė pasirašys dekretą dėl G.Grinos skyrimo VSD vadovu, karininkas turės pasitraukti į atsargą, nes saugumo departamentui turi vadovauti civilis asmuo.
(Papildyta 12.04 val.) Politikai tikisi nepolitiškumo
Šią savaitę G.Grina susitiko su parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariais ir Seimo frakcijomis. Komitetas trečiadienį pritarė jo kandidatūrai bendru sutarimu. Ketvirtadienį prieš balsavimą kalbėdami parlamento frakcijų atstovai taip pat visi palaikė G.Griną. Dauguma kalbėtojų akcentavo su G.Grina siejamą viltį, jog VSD pagaliau taps depolitizuota institucija.
Tiesa, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma minėjo, jog frakcija priėmė sprendimą „santūriai palaikyti kandidatą“. „Gerą įspūdį paliko, kad kandidatas žadėjo visus procesus tiksliai reglamentuoti, atsiriboti nuo tam tikrų politikų įtakos, kas buvo tam tikra problema. Kita vertus, mes su kandidatu negalėjome aptarti esminių VSD problemų, nes kandidatas pabrėžė, kad dar nėra susidūręs su niuansais. Todėl ir pavartojau žodį „santūriai“, nes mums tenka pasitikėti, kad kandidatas turės tvirtai asmenybei reikalingų savybių ir mes po kurio laiko pajusime esminį VSD veiklos pagerėjimą“, – sakė J.Razma.
Svarbiausia, kad kandidato geros akys, o tokios struktūros vadovams tai ne visada būdinga.Krikščionių partijos frakcijos vardu kalbėdamas Vidmantas Žiemelis akcentavo, jog G.Grinos trūkumas galėtų būti tai, jog kariškis neturi VSD vadovui pravartaus teisinio išsilavinimo, bet tikėjosi, kad jis „ras būdų, kaip užpildyti šią spragą“.
Pasak Darbo partijos frakcijos nario ir opozicijos lyderio Vytauto Gapšio, „darbiečiams“ svarbu, jog G.Grinai dirbant VSD nebūtų pamirštos žmogaus teisės: „Mums iškilo klausimas: tarp žmogaus teisių ir institucijos veiklos – kur riba.“
Savo vardu kalbėdamas liberalcentristas Žilvinas Šilgalis akcentavo „geras“ kandidato akis: „Svarbiausia, kad kandidato geros akys, o tokios struktūros vadovams tai ne visada būdinga.“
Galiausiai už G.Griną parlamentarai balsavo vienbalsiai. „Norėčiau tikėti, kad bendradarbiavimas tarp tokių institucijų kaip VSD ir Seimas, Vyriausybė stiprėtų kas dieną, kas mėnesį“, – Seimo nariams sakė paskirtasis VSD vadovas.
Į VSD ateina kariškis
Žurnalistų klausiamas, kaip ketina atsilaikyti prieš Seimo narių taip akcentuotą politikų spaudimą, G.Grina atsakė: „Manau, informacijos teikimo reglamentavimo būdu.“ Jis sakė, jog pirmieji veiksmai naujajame darbe bus „susipažinti su institucija, kas ką daro, kaip daro“. Tuomet esą G.Grina ir spręsiąs dėl galimų personalinių pokyčių VSD vadovybėje, garsiųjų 12 analitinių pažymų pristatymo Seimui ir kitų klausimų.
Taip pat paskirtasis saugumo šefas žadėjo nepaversti departamento karine struktūra, dėl ko kai kurie politikai taip pat baiminosi. „Kiekviena struktūra turi būti savo vietoje. Neturi VSD virsti kariuomene arba kariuomenė VSD“, – pareiškė G.Grina.
1990 metais G.Grina baigė fizikos mokslus Vilniaus universitete, po dvejų metų pradėjo dirbti Krašto apsaugos sistemoje. 2001–2004 metais ėjo Lietuvos gynybos atašė JAV ir Kanadai pareigas, vėliau paskirtas į AOTD. 2005 metais jis tapo departamento direktoriaus pavaduotoju, pernai paskirtas laikinuoju AOTD vadovu.
